Šaltinis:15min

Justina Šveikytė, Turinio rinkodaros projektų žurnalistė

Veikiausiai apie lakrosą statistinis lietuvis žinių turi tiek, kiek jų prireiktų trečiadienio vakaro protmūšiui. Komandinė sporto šaka, praktikuojama Šiaurės Amerikoje, dukart įtraukta į vasaros olimpines žaidynes. Lyg ir pakanka? Tik iš dalies, kadangi lakroso istorijoje verčiamas naujas puslapis, rašomas Lietuvoje.

Tikėtina, kad su laiku apie šią sporto šaką girdėsime daugiau ir kalbėsime garsiau: ji jau debiutuoja Kėdainiuose, o pirmuosius žingsnius globoti imasi šviežiai buriama Lietuvos lakroso asociacija.

Pastarosios iniciatoriai – Kanados lietuvis Ryanas Dutkus ir Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai Willas Oakley bei Anthony Yuddas. Trijulė šioje sporto šakoje ne naujokai. Prieš kelerius metus išeivių šeimose gimę sportininkai subūrė lietuvių kilmės lakroso žaidėjų rinktinę ir rungtynėse kitapus Atlanto garsina Lietuvos vardą. „Lakroso pasaulyje yra tokios, pavadinkime, „nacionalinės komandos“, atstovaujančios šaliai varžybose, ir yra komandos, sukurtos reklamuoti įvairius dalykus.

Mes esame paveldo komanda, reklamuojanti Lietuvą. Mūsų komandoje nėra nei vieno Lietuvoje gimusio žaidėjo, tačiau visų tėvai, seneliai ar proseneliai kilę iš šios šalies. Varžomės „Heritage Cup“ (liet. – „Paveldo taurės“ turnyre, aut. past.), kurio tikslas – palaikymo, sąmoningumo skatinimas. Koncepcija puikiai tinka ir yra tai, ko mums iš tiesų reikia“, – išeivijos lietuvių palikuonių rinktinės idėją pristatė R. Dutkus.

Gavęs Lietuvos pilietybę, imasi lakroso populiarinimo

Pasak Kanadoje gimusio ir užaugusio R. Dutkaus, lakrosas itin pamėgtas tarp tenykščių vaikų ir suaugusiųjų. Tuo tarpu žaidimo ištakos – gilesnės ir prasmingesnės, negu gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. „Lakrosas – kur kas daugiau nei tik populiari ir smagi komandinė sporto šaka. Tai – senas žaidimas su įdomia istorija, kurio pradininkai buvo indėnai. Šiaurės Amerikoje etniniai žemyno gyventojai indėnai jau XII a. žaidė į lakrosą panašus žaidimus, o jų metu gainiojo iš įvairių medžiagų, dažniausiai – medžio, pagamintą kamuoliuką.

Šiandien mes šią sporto šaką matome kaip galimybę sustiprinti ryšį su protėvių šalimi, vienyti po visą pasaulį išsibarsčiusius lietuvius, ir, svarbiausia, kažką prasmingo nuo savęs perduoti Lietuvos jaunimui. Pagalvojame ir apie suaugusius, tačiau tolimesnėje perspektyvoje“, – pasakojo R. Dutkus.

Augusto Četkausko nuotr.

Pašnekovo žodžius pagrindžia jo rimtas nusiteikimas: tik ką įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę, R. Dutkus jau pakuojasi lagaminus kraustymuisi iš Kanados. „Mano istorija nėra išskirtinė. Seneliai paliko gimtines – Ukmergę ir Vievį – 1943 metais. Kanadoje gimė mano tėtis, vėliau – ir aš. Man Lietuvos pilietybė – asmeninės gyvenimo kelionės komponentas. Kitas komponentas – tikslas, kad lakrosas išpopuliarėtų ir Lietuvoje“, – pabrėžė nuo septynerių šią sporto šaką kultivuojantis R. Dutkus.

Kėdainiečiai ieškojo naujos disciplinos, Kanados lietuvis – kam ją perduoti

Tiesa, įdirbis jau padarytas nemenkas. Dairytis galimybės, kaip lakrosą „atvežti“ į Lietuvą, R. Dutkus pradėjo prieš dvejus metus. Iniciatyvų Kanados lietuvį keliai atvedė į Kėdainius. Pradininkais ir žinios apie lakroso žaidimą Lietuvoje skleidėjais tapo šiame mieste įsikūrusi Lietuvos sporto universiteto (LSU) „Aušros“ progimnazija.

Savo ruožtu kėdainiečiai tuo pačiu metu dairėsi dar neišbandytos komandinės sporto šakos, kuri galimai sudomintų moksleivius. R. Dutkus susisiekė su Kėdainių „Aušros“ progimnazija, pristatė lakroso discipliną, pasirūpino įranga ir atvyko apmokyti įstaigos kūno kultūros mokytojų.

„Pabandėme, patiko, ir praėjusiais metais įtraukėme tarp pasirenkamųjų fizinio ugdymo pamokų. Kadangi su LSU esame sudarę bendradarbiavimo sutartį, mūsų mokykloje įvesta trijų fizinio ugdymo pamokų savaitėje sistema. Dvi pamokos – pagal programą, o trečiąją moksleiviai gali rinktis iš plaukimo, aerobikos, kitų komandinių žaidimų ir lakroso. Supažindinimas su lakrosu integruotas į fizinio ugdymo pamokas, siūlomi ir užklasinės veiklos užsiėmimai po pamokų“, – pasakojo LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos pedagogė Ingrida Neliupšienė.

Tereikia vartų, lazdų ir kamuoliuko

Kanados lietuvis R. Dutkus su komandos draugais iš kitapus Atlanto – W. Oakley bei A. Yuddu – inicijavo Lietuvos lakroso asociacijos įkūrimą. Šios sporto šakos populiarinimas šalyje ir jaunimo reikalų koordinavimas perduotas I. Neliupšienės žiniai asociacijos lopšiu tapusiuose Kėdainiuose.

„Norisi vaikus atitraukti nuo kompiuterių parodant, kad fizinio ugdymo pamokos gali būti labai smagios. Tuo pačiu visuomet norisi išbandyti kažką naujo, kas formuotų bendruomenę. O kas ją formuoja geriau už komandines sporto šakas? Lakrosas – būtent toks: vienoje komandoje žaidžia skirtingų klasių moksleiviai, praktikuoja ir berniukai, ir mergaitės“, – akcentavo I. Neliupšienė. Lakrosas, arba vartinis tenisas, – komandinė sporto šaka, kurioje žaidėjai naudoja raketlazdę su tinkleliu jos gale, skirtu sugauti, nešti ir mesti kamuoliuką į priešininkų komandos vartus.

„Kiekvieną komandą aikštėje sudaro po dešimt žaidėjų: 1 vartininkas, 3 gynėjai, 3 saugai ir 3 puolėjai. Žaidėjų lazdų ilgis priklauso nuo aikštės pozicijos. 1 m ilgio lazdą turi saugai ir puolėjai, 1,3–1,8 m ilgio lazdas dažniausiai naudoja vartininkas ir gynėjai. Laimi komanda, įmetusi kamuoliuką į priešininkų komandos vartus.

Taigi iš esmės žaidimui reikalingos lazdos, kamuoliukai ir vartai. Viską jau turime asociacijos valdybos narių dėka. Praėjusią savaitę mus pasiekė dar viena, nauja siunta iš Izraelio. Kadangi mūsų jau apmokyti žaisti vaikai išėjo į Kėdainių miesto gimnazijas, šios lazdos bus skirtos būtent jiems, kad toliau galėtų tobulinti įgūdžius“, – kalbėjo I. Neliupšienė.

Tiesa, Kėdainiai – ne vienintelis šalies miestas, kuriame kultivuojama amerikietiškoji sporto šaka. Jos užuomazgos randasi ir Radviliškio rajono Baisogalos miestelyje. Atskiruose renginiuose lakrosą išbandyti jau spėjo vilniečiai ir klaipėdiečiai.

Parodomosios rungtynės – jau kitąmet

LSU Kėdainių „Aušros“ progimnazijos pedagogės I. Neliupšienės teigimu, įstaigos kūno kultūros mokytojų kolektyvas jau apmokytas lakroso metodikos ir technikų.

Padėti pasiruošę sistemiškai į Kėdainius atvykstantis R. Dutkus ir Latvijoje gyvenantis profesionalus treneris Dins Bahs. „Mes suprantame, kad prireiks labai daug laiko prisijaukinti lakrosą Lietuvoje. Vertiname situaciją realiai: ši sporto šaka veikiausiai nebus tokia populiari kaip krepšinis, futbolas ar plaukimas, bet, tikime, kad su ledo rituliu dėl pozicijų pasistumdys“, – akcentavo I. Neliupšienė.

Jeigu koronaviruso pandemija planų nepakoreguos, pirmosios oficialios parodomosios „Aušros“ progimnazijos moksleivių lakroso rungtynės įvykti turėtų 2021 m. balandžio mėnesį.

Panašios naujienos