2025 m. gegužės 29 d. Valstybės duomenų agentūroje buvo pristatyti aktualūs alkoholio ir tabako vartojimo bei jų padarinių statistiniai rodikliai.
Juos pristatė agentūros generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Inga Masiulaitytė-Šukevič, duomenis komentavo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Biostatistinės analizės skyriaus vadovė Žilvinė Našlėnė.
Alkoholio suvartojama mažiausiai per dešimtmetį
2024 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 10,2 litro absoliutaus (100 proc.) alkoholio – 0,8 litro mažiau nei 2023 m. Tai – mažiausias legalaus alkoholio vartojimo rodiklis per pastaruosius 10 metų. Suvartoto alkoholio kiekis apskaičiuojamas įvertinant mažmeninėje prekyboje įsigytų alkoholinių gėrimų skaičių, taip pat atsižvelgiama, kiek alkoholio suvartoja turistai Lietuvoje ir užsienyje.
Prekybos duomenys rodo, kad 2024 m., palyginti su 2023 m., parduota:
- Spiritinių gėrimų – 5,3 proc. mažiau
- Alaus – 7,5 proc. mažiau
- Vyno fermentuotų gėrimų ir alkoholinių kokteilių – 2,1 proc. daugiau
Nors alkoholio suvartojama mažiau, alkoholinių gėrimų kainos pakilo vidutiniškai 4,5 proc. Labiausiai pabrango viskis (6,3 proc.), vaisių vynas (5,7 proc.), lietuviškas alus (5,2 proc.). Kainų augimą taip pat paskatino nuo 2024 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Padariniai sveikatai išlieka skaudūs
Higienos instituto duomenimis, 2024 m. bent viena su alkoholio vartojimu susijusi liga buvo diagnozuota 27,7 tūkst. gyventojų – tai nežymiai daugiau nei 2023 m. Didžiausias sergamumas fiksuotas tarp vyrų (3,2 karto didesnis nei moterų) ir yra itin didelis tarp 50–54 metų amžiaus grupės asmenų. Dažniausios diagnozės (tenka 100 tūkst. gyventojų):
- Alkoholinė priklausomybė – 703,4 atvejo
- Alkoholio toksinis poveikis – 157,5 atvejo
- Alkoholinė kepenų liga – 132,5 atvejo
- Alkoholinė psichozė – 85,5 atvejo
Kaimo gyventojų sergamumas buvo 1,3 karto didesnis nei miesto gyventojų.
2024 m. nuo su alkoholio vartojimu tiesiogiai susijusių ligų mirė 677 asmenys – 52 asmenimis daugiau nei 2023 m. Dažniausios mirties priežastys: alkoholinė kepenų liga (52,6 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (22,2 proc.), alkoholinė kardiomiopatija (8,3 proc.). Vyrų mirtingumas 3,1 karto viršijo moterų mirtingumą.
Neblaivių asmenų sukelti eismo įvykiai ir įvykdyti nusikaltimai
Duomenys rodo, kad 2024 m. 25,7 proc. (7,6 tūkst.) visų ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys, tai 10,8 proc. mažiau nei 2023 m.
Tačiau padaugėjo neblaivių asmenų sukeltų eismo įvykių – 234, arba 4,9 proc. daugiau nei 2023 m., jų metu 8 žmonės žuvo, 276 buvo sužeisti. Dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 158 avarijos – 6 žmonės žuvo, 195 – sužeisti.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2024 m. darbe žuvo 28 asmenys, iš jų 1 buvo neblaivus (2023 m. atitinkamai – 33 ir 6).
Nors tabako suvartojama mažiau, didelė grėsmė sveikatai išlieka 2024 m. tabako gaminių vartojimas toliau mažėjo: vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 151 cigaretė per metus (5,9 proc. mažiau nei 2023 m.).
Tabako gaminių:
- Gamyba sumažėjo 4 proc.
- Eksportas sumažėjo 6,9 proc.
- Importas padidėjo 26,2 proc.
- Kainos pakilo 7,6 proc.
Nors tabako gaminių kainos augo, gyventojų perkamoji galia didėjo: už vidutinį atlyginimą buvo galima įsigyti 242 pakelius brangiausių cigarečių (2023 m. – 233 pakelius).
2024 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 577 asmenys – tai 80 asmenų daugiau nei 2023 m. 77,3 proc. visų mirusiųjų buvo vyrai. Daugiausia mirčių sukėlė trachėjos, bronchų ar plaučių vėžys.
2024 m. statistiniai duomenys rodo teigiamą tendenciją – legalaus alkoholio ir tabako vartojama mažiau. Tačiau poveikis sveikatai ir socialiniam gyvenimui išlieka reikšmingas – su pasekmėmis dažniau susiduria vyrai ir kaimo gyventojai. Sveikatos priežiūros specialistai ragina daugiau dėmesio skirti prevencijai bei švietimui, gerinti psichikos sveikatos stiprinimo paslaugų prieinamumą.
VDA inf.
