Tokiu nuotaikingu leitmotyvu pasakojimą apie rankdarbius pradėjo žinoma tautodailininkė Loreta Steponavičienė. Vasaros pabaigoje ji dalyvavo pirmajame Rankdarbių mylėtojų sąskrydyje, kuris vyko Kėdainių krašte ir subūrė rankdarbių kūrėjas iš įvairių šalies kampelių.

Rankdarbių kūrimas – tai geros emocijos

Pasak kraštietės L. Steponavičienės, karantino metu įsitraukusi į rankdarbių mylėtojų sambūrį socialiniame tinkle „Facebook“, ji netruko pasisemti idėjų, o taip pat – noro susipažinti ir pabendrauti su bendramintėmis gyvai. „Todėl, vos tik atsirado galimybė dalyvauti pirmajame jų organizuojamame sąskrydyje, ja pasinaudojau. Kaimo turizmo sodyboje „Gojaus atgaiva“ ant Nevėžio kranto susirinko beveik trisdešimt moterų, kurios sukūrė nuotaikingą ir draugišką atmosferą, įkvėpė išbandyti naujoves. Dirbome pasidalijusios į grupeles: mokėmės, kūrėme sąskrydžio logotipą ir šūkį“, – su šypsena įspūdžiais dalinosi amatininkė, rodydama sąskrydyje sukurtus darbus: kartonažo technika pagamintą dėžutę ir netradicinio skrebinimo metodu pasidarytą albumą.

Įkvepiančios edukacijos

Rankdarbių mylėtojų sąskrydis, kurį organizavo Sonata Stankevičienė, Vilma Jurevičienė ir Genovaitė Malakauskienė, subūrė įvairaus amžiaus rankdarbių mylėtojas iš Panevėžio, Kauno, Ukmergės, Vilkaviškio, Telšių, Šiaulių, Pasvalio, Kėdainių ir Biržų. „Rinkomės ne tik parodyti savo darbų, mainyti, parduoti ar dovanoti, bet ir dalyvauti edukacijose. Moterys turėjo galimybę susipažinti su keliais įdomesniais įrankiais, naudojamais gaminant rankdarbius. Su įrankiais ir pudravimo technika supažindino Eglė, UAB „Jurasta“ pardavėja-konsultantė, o taip pat rankdarbių kūrėjas. Sudomino vienos iš dalyvių, kaunietės Estelos Žukauskienės, šilko tapymo pamokėlė. Buvo be galo smagu stebėti, kaip kėdainiškė tautodailininkė Loreta Steponavičienė pina tautinę juostą”, – dėkodama dalyvėms už pasitikėjimą, gerą nuotaiką ir užsimezgusias draugystes, o rėmėjams – už dovanas ir priemones, kalbėjo viena iš sąskrydžio organizatorių G. Malakauskienė iš Biržų rajono.

Ne konkuruoti, o dalintis

Pasak moters, jos ir bendraminčių tikslas – suburti kuo platesnio rato rankdarbių mylėtojas, ypač tas, kurios norėtų kurti, tačiau nemoka, nežino ar nedrįsta. „Rankdarbiais užsiimu, galima sakyti, nuo pat gimimo, išbandau naujoves, todėl noriu, kad visos moterys mokėtų pasigaminti dovaną ar suvenyrą savo rankomis, o ne pirktų kiniškus niekučius, kurių apstu netgi amatininkų mugėse. Todėl mano tikslas – kad rankdarbių kūrėjos ne konkuruotų, o draugiškai viena kitai patartų. Juk vietos po saule užteks visiems“, – linkėjo rankdarbių kūrimo propaguotoja.

Pasak jos, lietuviai labai gabūs, imlūs, tereikia pastūmėti: „Dirbu trečio amžiaus universitete, su neįgaliaisiais, nuolat pati dalyvauju mokymuose. Reikia pamatyti, koks džiaugsmas būna žmogaus akyse, kai jis pamato rezultatą – tegul ir netobulą, tačiau savo rankomis pagamintą darbą!”

Ji tikisi, kad sąskrydis duos stimulą moterims toliau burtis savo miestų mažose grupelėse ir kurti rankdarbius: siūti, siuvinėti, megzti, tapyti, lipdyti, verti papuošalus ir t.t. „Kiekvienas kūrinys yra unikalus, nes įdedame į jį dalelę savęs“, – įsitikinusi pašnekovė.

/Rankdarbių mylėtojų sambūrio nuotraukos/

Panašios naujienos