Search
Pradžia

Aktyvūs piliečiai ragina spręsti savivaldybių problemas – savivaldybės gyventojams teikti daugiau atvirų duomenų ir kokybiškesnės informacijos, geriau informuoti piliečius apie situaciją rajone ir teikiamas paslaugas internetu ir žiniasklaidoje, stiprinti jaunimo norą puoselėti viešąsias erdves, kartu savivaldybė ir NVO turėtų aktyviau koordinuotai teikti pagalbą Ukrainos karo pabėgėliams, skatinti daugiau moterų įsitraukti į savivaldybės valdymą, gerinti mokinių psichologinę aplinką rajono mokyklose.

Daugelio savivaldybių gyventojai domisi, o kai kurių savivaldybių nevyriausybinės organizacijos bei aktyvūs piliečiai rimtai susirūpino paskelbus Lietuvos Vilniaus politikos analizės instituto Savivaldybių gerovės indekso duomenis. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad kai kurios savivaldybės susiduria su nemažomis socioekonominėmis ir demografinėmis problemomis.

Septynių savivaldybių nevyriausybinės organizacijos, kartu su Vilniaus politikos analizės instituto ekspertais ir remiami Aktyvių piliečių fondo, susibūrė norėdami giliau išanalizuoti vietos problemas ir bandyti kai ką pakeisti ir paskatinti savivaldybės vietos valdžią aktyviau problemas spręsti atsižvelgiant į NVO siūlomus sprendimus.

Susibūrusios NVO kartu mokėsi identifikuoti problemas, rinkti duomenis, analizuoti situaciją ir pasiūlyti problemų sprendimus. Kartu įgytos žinios ir gebėjimai suteiks aktyviems piliečiams daugiau galių atstovauti savo interesams ir dalyvauti politikos formavimo procese, paremtame tyrimų ar oficialiosios statistikos duomenimis.

Kėdainių „Bendruomenės iniciatyvų centro“ suburta jaunimo grupė identifikavo aktualiausią mokyklą lankančiam jaunimui problemą – prastą dalies mokinių savijautą gimnazijose. Grupės dalyvių žodžiais tariant, „mokytojai nori, kad mes būtume aktyvūs, smalsūs, besidomintys, bet jie mumis nesidomi, jiems nerūpi mūsų patirtys, nuomonė, gerovė.“

Grupės nariai svarstė šios problemos priežastis ir pasekmes, tyrė ir aptarė problemos mastą, diskutavo, kokio pokyčio norėtų. Atskaitos taškas imtis šios problemos buvo Geros mokyklos koncepcija, kurioje ypatingas dėmesys skiriamas mokinių patirtims ir savijautai, t.y., kaip užtikrinama mokiniui galimybė būti priimtam, gerbiamam, saugiam, džiaugtis buvimu mokykloje, laikyti jį prasmingu.

Grupės dalyvių žodžiais tariant, „mokytojai nori, kad mes būtume aktyvūs, smalsūs, besidomintys, bet jie mumis nesidomi, jiems nerūpi mūsų patirtys, nuomonė, gerovė.“

Grupės narių nuomone, svarbiausios minėtos problemos priežastys: sureikšminamas pažymys, dalis mokytojų nesistengia mokinių suprasti – jiems trūksta aistros darbui, mokytojus spaudžia vadovai.

Grupės nariai aptarė pasekmes, kurias sukelia minėta problema: nėra noro eiti į mokyklą ir mokytis, kyla konfliktų/ginčų su mokytojais, diskomfortas, bloga nuotaika, bloga emocinė būklė, kyla pyktis, atsiranda prisitaikymas, melavimas, nesąžiningumas, baimė atsakinėti.

Grupės nariai, siekdami išsiaiškinti problemos mastą, atliko apklausą. Išryškėjo problemos mastas – daugiau kaip 50 proc. apklaustų gimnazistų išgyvena prastą savijautą. Kitas aspektas – apie 30 proc. mokytojų yra abejingi gimnazistų patirtims, nuomonėms, gerovei.

Į klausimą, kokio pokyčio norėtume, grupės dalyviai atsakė:

kad būtų svarbiau mokinio pažanga, o ne pažymys;

kad neliktų vertinimo per pažymius kaip vienintelio žmogaus vertinimo ir kad mokymosi vertė nebūtų pažymys;

kad mokiniai ir mokytojai turėtų abipusį supratimą;

kad mokytojai matytų klaidų naudą ir leistų klysti;

kad mokytojams rūpėtų mokinių emocinė būklė;

kad mokyklų vadovams rūpėtų mokytojų emocinė būklė ir mokytojai nebūtų spaudžiami už prastus moksleivių rezultatus.

Grupės dalyviai svarstė, kokie partneriai galėtų padėti įgyvendinti šį pokytį. Išryškėjo stiprūs ir draugiški partneriai: žiniasklaida, tėvai, apskritieji stalai, Jaunimo reikalų taryba, Žmogaus teisių organizacijų koalicija.

Prie stiprių, bet mažiau draugiškų buvo priskirti švietimo skyrius, meras, vietos politikai.

Mažiau stiprios, bet draugiškos: Lietuvos moksleivių sąjunga, Rajono mokinių taryba, kitos jaunimo organizacijos, neįgaliųjų organizacijos.

Silpnos, bet draugiškos: psichologų organizacijos, socialiniai pedagogai.

Labiau silpnos, bet draugiškos: mokinių savivaldos, mokyklų psichologai.

Labiau silpnos ir mažiau draugiškos – mokyklų tarybos. Stip­rios, bet nedraugiškos: mokyklų vadovai, mokytojų profsąjungos.

Buvo nutarta su problema supažindinti visus partnerius ir pakviesti juos prisidėti prie sprendimų paieškos bei įgyvendinimo. Jau įvyko susitikimai su mokyklose veikiančių mokinių savivaldos institucijų atstovais, Lietuvos moksleivių sąjungos atstovais, Švietimo skyriaus vedėja ir specialistais.

Vietos savivaldos vaidmuo labai svarbus tęsiant pokalbius su mokyklų bendruomenėmis, siekiant užtikrinti Geros mokyklos koncepcijos įgyvendinimą visose mūsų savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklose. Tai netiesiogiai sumažins skirtumus tarp mokyklų ir leis išlaikyti optimalų švietimo įstaigų tinklą.

Titulinė nuotrauka: Kėdainių „Bendruomenės iniciatyvų centro“ suburta jaunimo grupė identifikavo aktualiausią mokyklą lankančiam jaunimui problemą – prastą dalies mokinių savijautą gimnazijose.