Jaukiame Kėdainių kampelyje – Knypavos Rinkos aikštėje, greta čiurlenančio fontano šią savaitę Lietuvos kurčiųjų draugijos iniciatyva iškilo palapinė, prie kurios potencialūs darbdaviai ar tiesiog atsitiktiniai praeiviai surengtos akcijos metu buvo kviečiami artimiau susipažinti su kurčiųjų aktualijomis, kultūra ir gestų kalba.

„Nemažai pas mus užsuka žmonių, kurie tiesiog susidomi gestų kalbos abėcėle, pasinaudodami proga išmokti ženklais pasakyti savo vardus“, – šypsojosi Lietuvos kurčiųjų draugijos projektų vadovė Miglė Jackūnienė. Pasak jos, nors ši akcija patraukia niekada su klausos negalia nesusidūrusius žmones, pagrindinis jos tikslas – atkreipti darbdavių dėmesį ir paskatinti įmonės vadovus įdarbinti kurčiuosius neįgaliuosius.

Prie stendo buvo ypač laukiami įmonių atstovai ar personalo skyrių darbuotojai, kuriems tenka tiesiogiai bendrauti įdarbinant klausos sutrikimų turinčius neįgaliuosius bei pasirūpinti, kaip jiems pritaikyti darbo vietą. „Mūsų palapinę aplankė Kėdainių užimtumo tarnybos specialistai, vieno prekybos centro ir kitų įmonių atstovai, kurie gyvai domėjosi, kaip pritaikyti aplinką šią negalią turintiems darbuotojams, kaip ir kokiais būdais su jais susišnekėti kolektyvo nariams“, – mintimis dalinosi M. Jackūnienė.

Lietuvos kurčiųjų draugijos viceprezidentas Mykolas Balaišis paaiškino, kad svarbu žinoti, kaip bendrauti susitikus tokią negalią turintį žmogų. Pavyzdžiui, norint atkreipti jo dėmesį, skatinama nebijoti paliesti kurčiojo petį, tiesiog parodyti pirštu ar pajunginėti šviesas.

Akcijos dalyviai kvietė artimiau susipažinti su kurčiųjų darbais ir aktualijomis.

Prieš metus tapusi Kėdainių kurčiųjų organizacijos pirmininke, 17 metų gestų kalbos vertėjos darbo patirtį turinti Vijolė Tadaravičienė pasakojo, kad Lietuvos kurčiųjų draugijos Kauno teritorinės valdybos Kėdainių pirminė organizacija vienija 65 narius. Daugelis iš jų neprigirdintys, tiesa, pačių kurčiųjų, vartojančių gestų kalbą, yra per dvidešimt. Didžioji dalis narių yra pensinio amžiaus.

Pasak V. Tadaravičienės, darbingo amžiaus kurtieji kėdainiškiai turi darbus, kai kurie, išdirbę daug metų vienoje įmonėje, tiesiog keičia profilį, ieško, kaip jie patys sako, kitokios veiklos. Šiuo metu jos vadovaujama organizacija vykdo du projektus: vienas iš jų – 2021m. socialinės neįgaliųjų reabilitacijos bendruomenėje projektas „Klausos negalią turintys – būkime savimi“ ir kitas – „Tyla – ne kliūtis žinoti, suprasti ir bendrauti“, finansuojamas iš ES struktūrinių fondų ir Kėdainių savivaldybės lėšų. Pastarasis užtikrina galimybę kurtiesiems matyti Kėdainių Balticum TV transliuojamas žinių laidas „ Septynios savaitės dienos“, verčiamas į gestų kalbą. V. Tadaravičienės teigimu, nors dėl karantino buvo ribojamos galimybės burtis drauge, atlaisvinus karantino sąlygas projektai sėkmingai įgyvendinami. Taip pat V. Tadaravičienė džiaugėsi, kad Lietuvos kurčiųjų draugijos atstovai atvyko į Kėdainius su švietėjiška veikla – supažindinti kėdainiečius ir įmonių atstovus su kurčiųjų kultūra, gestų kalba.

Kėdainiai – trečiasis Lietuvos miestas, kuriame organizatoriai tęsė savo akciją. Kitą savaitę jie žada lankytis Jonavoje. Lietuvoje gestų kalbos vartotojų yra apie šešis tūkstančius, o žmonių, turinčių klausos sutrikimų, yra per 40 000.

Panašios naujienos

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.