Rugsėjo 24 d., penktadienio, vakarą Akademijos kultūros centre vyko geriausio 2020 metų I kategorijos Akademijos kultūros centro apdovanojimo ceremonija.

Įteikti garbingą apdovanojimą atvyko Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas, Nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa. Akademijos kultūros cent-
ro bendruomenę sveikino rajono vadovai, Seimo nariai, Kėdainių rajono kultūros centrų vadovai, aplinkinių kaimo bendruomenių centrų vadovai, buvusi ilgametė Akademijos kultūros centro direktorė Silvinija Žemaitienė.

Buvo jaukus ir šiltas dainų, šokių, mimų teatro šventinis koncertas su nuoširdžiais padėkų ir sveikinimų žodžiais, papuoštas gėlių puokštėmis, šypsenomis ir gera nuotaika.

Geriausio 2020 metų I kategorijos Akademijos kultūros centro apdovanojimą kultūros centro direktorei Žydronei Smulskienei įteikia Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas.

Dar negali patikėti įvertinimu

,,Dar negaliu patikėti, kad tai vyksta pas mus, su mumis ir dėl mūsų. Nes tai labai aukštas įvertinimas – geriausio kultūros centro apdovanojimas, mes esame I kategorijos kultūros centras respublikoje“, – nuoširdžiai tą vakarą nuo scenos prisipažino Akademijos kultūros centro direktorė Žydronė Smulskienė

Vėliau kultūros centro direktorė pasakojo, kad apie apdovanojimą kultūros centras sužinojo birželio mėnesį. ,,Tai buvo netikėtas skambutis ir netikėta žinia iš Nacionalinio kultūros centro. Kad būtume įvertinti, rekomendacijas turėjo pateikti kas nors iš aplinkos, savivaldybės, bendruomenių. Mūsų kultūros centrą šiam apdovanojimui rekomendavo Kėdainių rajono savivaldybė ir Vainotiškių kaimo bendruomenė.

Gavome ir solidžią piniginę premiją, kurią jau panaudojome. Ją pavertėme į labai vertingus daiktus – nusipirkome būgnus, gitarą, puikų kompiuterį, ko mums labai reikėjo, nes tai yra kasdieniai darbo įrankiai“, – teigė Ž. Smulskienė.

Per pandemiją nepasitraukė į užnugarį

Žydronė Smulskienė teigė, kad buvo vertinama pastarųjų penkerių metų kultūros centro veikla, ji pati Akademijos kultūros centrui vadovauja ketvirti metai. Buvo vertinama, kaip puoselėjama etninė kultūra, mėgėjų menas, kuriant menines programas, plėtojant švietėjišką, edukacinę, pramoginę veiklą, įgyvendinant projektus, ugdant bendruomenės kultūrinius poreikius, organizuojant profesionalaus meno sklaidą. Kultūros centre eksponuojamos fotografijų, tapybos, karpinių ir kt. parodos. Salėje žiūrovai gali išvysti ne tik kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų pasirodymus, bet ir profesionalaus teatro spektaklius, kino filmus, čia vyksta Dainų bei tradicinės lietuvių šventės. Nebuvo vertinama materialinė bazė. Vertinimui labai svarbūs buvo pastarieji metai, kuriuos galime vadinti pandemijos metais, nes ir tuo laikotarpiu Akademijos kultūros centras nepasitraukė į užnugarį.

,,Paskutiniais mėnesiais prieš karantiną buvo surengta įvairiausių renginių, nemiegodavau iki paryčių ir galvodavau, ką čia dar suorganizavus. Įsimintini Advento vakarai, teko ir pasakas sekti, skaitėme Musės Kaprizės penkių minučių gyvenimo istorijas. Teko dirbti taip, kad nepaleistume savo žiūrovo, kad jis matytų, kad mes iš tikrųjų esame ir nepasitraukiame į užnugarį, kad negalvotų, jei yra pandemija, pas mus niekas nevyksta“, – prisipažino kultūros centro direktorė.

Šoka jaunimo liaudiškų šokių grupė „Ainiai“.

Buvo sunkiau ir sudėtingiau

Direktorė atviravo, kad iš tikrųjų per tą laikotarpį dirbti buvo dar sunkiau ir sudėtingiau. Reikėjo daugiau išmokti informacinių technologijų gudrybių. Reikėjo galvoti, kaip padaryti kitaip, žiūrovui fiziškai nedalyvaujant, bet kažką jam duodant. Tada ji nebežiūrėjo nei darbo valandų, nors jos seniai būdavo pasibaigusios, nei savaitgalių, kurie dažnai taip pat buvo skirti darbui.

,,Kita vertus, buvo ir gerų dalykų, kadangi meno kolektyvų nariai negalėjo rinktis, teko kažką daryti iš savo rato, taip gimė naujos grupės, kurios dabar šiek tiek transformuojasi – keičiasi, pasipildo. Tokie buvo tie metai“, – pripažino Žydronė ir sakė dažnai besidairanti į kitus kultūros centrus, ypač respublikinius, kurie verti dėmesio, kuriuose viskas virte verda. Ji, atėjusi dirbti iš mokyklos, net neturėjo minčių siekti, kad centras taptų geriausias. Viskas vyko spontaniškai – darbas, kasdienybė, kūryba, idėjos, jų įgyvendinimas. „Aš manau, kad šio konkurso komisija buvo labai kompetentinga, ji važinėjo po visos Lietuvos kultūros centrus ir, jeigu pastebėjo mus ir taip įvertino, gal tuomet nusimeskim tą kuklumo šydą ir sakykim – tikrai esame to verti.“

Autentiškas dainas puoselėjantis folkloro ansamblis ,,Seklyčia“, vadovė Ona Auškalnienė (pirma iš kairės).

Reikia būti pamišusiam darboholikui

,,Galbūt turite auksinę taisyklę, kuria vadovaujatės savo darbe?“, – klausiu direktorės.

,,Aš manau, kad reikia būti šiek tiek pamišusiam darboholikui. Čia aš apie save taip sakau. Reikia būti optimistu, reikia nebijoti imtis net ir juodžiausio darbo, nes tai yra darbas, kurį reikia atlikti čia ir dabar. Mūsų žmonės irgi dirba po darbo, vakarais. Reikia pasitelkti visas savo kompetencijas, gebėjimus, labai svarbus tarpusavio susikalbėjimas, komandos žiūrėjimas viena kryptimi. Mes tikime tuo, ką darome, ir žinome, kad taip ir bus. Man, kaip vadovei, norisi, kad centras netaptų ,,kultūrke“, kad čia ateitų žmonės ir jiems būtų gera.

Liūdna, jog šiais metais pavasarį ,,subyrėjo“ liaudiškų šokių grupė „Ainiai“, nes visas jaunimas išvyko studijuoti. Kadangi buvo pandeminė situacija, surinkti naujo kolektyvo mums nepavyko. Turime tikslą, kad viskas toliau tęstųsi ir gyvuotų. Mūsų pasididžiavimas – folkloro ansamblis ,,Seklyčia“. Naujai susikūrė baleto studija, bet ji dar labai maža, vokaliniai ansambliai, daug kas šiek tiek atsinaujino, išėjo darbuotojai, sulaukę pensinio mažiaus, todėl reikėjo ieškoti naujų galimybių“, – kalbėjo optimizmo neprarandanti direktorė.

Ant scenos – visas Akademijos kultūros centro kolektyvas, mylintis savo darbą ir atsidavęs kultūros puoselėjimui Akademijos krašte.

Vienas lauke – ne karys

Akademijos kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Jūratė Gudliauskienė pasidžiaugė itin aukštu kultūros centro įvertinimu, bet paminėjo ir didelę atsakomybę. ,,Gauti tokią nominaciją – I kategorijos kultūros centro – reiškia, kad esame pripažinti vienu iš geriausių kultūros centrų Lietuvoje. Išskirti vieną aspektą, dėl ko esame tokiais pripažinti, būtų primityvu – vertinta darbų visuma, centro veikla, kolektyvai, jų pasiekimai, projektinė veikla. Vertinimui pateikėme viską, ką mes darėme per pastaruosius penkerius metus – nuotraukas, aprašus, visus rezultatus – ir dalyvavome atrankoje, kur buvome lyginami su kitais nominantais“, – teigė J. Gudliauskienė.

Pasak J. Gudliauskienės, bet kokio darbo, jeigu tu eini dirbti vien dėl to, kad sužinotum, ar tave įvertins, neverta nė pradėti. Pirmiausia reikia mylėti savo darbą, dirbti kaip galima geriau, be abejo, išmanyti, tobulėti, kaip ir bet kokioje srityje, tada ir ateina geri rezultatai. Kai yra kolektyvas, labai svarbu suburti gerą komandą ir bendradarbiauti. ,,Gal ir banalus tas posakis, bet jis tinka ir mums: vienas lauke – ne karys. Nei viena direktorė, nei viena aš, nei vienas meno atstovas tikrai nieko nepadarys, nes mūsų veikla labai įvairiapusė. Renginiai yra įvairūs: etnografiniai, profesionalaus meno, parodos, spektakliai, kuriuos reikia režisuoti, ir pan., todėl vienas žmogus viską išmanyti ir suorganizuoti nebūtų pajėgus. Mes vieni kitus papildome, suvienijame savo jėgas, idėjas, todėl ir turime rezultatą“.

Dainuoja moterų vokalinis ansamblis ,,Vija“.

Žiūrovai ir iš kitų miestų

,,Suprantama, kad pasiūla iš jūsų pusės yra labai didelė, o ar sulaukiate paklausos – žiūrovo, klausytojo, lankytojo?“, – teiraujuosi Jūratės.

,,Džiaugiamės, jog sulaukiame žiūrovų, ne veltui mūsų miestelis vadinasi Akademija, mes turime gana inteligentišką, akademinę publiką, labai norėtųsi daugiau pritraukti jaunų žmonių. Nežinau, kur jie lankosi, galbūt yra toks supratimas, kad mūsų renginiai skirti vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau savo veikla itin orientuojamės ir į jaunimą, turime savanorių klubą. Pagal projektą, kurį finansavo Kultūros taryba, prieš gerą savaitę surengėme jaunimo gyvo garso muzikos grupių festivalį „BisFest 2021“, į kurį susirinko nemažai jaunimo. Labai džiaugiamės, kad turėjome galimybę tą padaryti. Bet visada norisi daugiau žiūrovų – tai visų meno kūrėjų, kultūros darbuotojų tikslas, kad į sales ateitų kuo daugiau žiūrovų, kuriems galėtume pasiūlyti renginių įvairovę. Aš manau, kad šiais laikais atvažiuoti pas mus iš Kėdainių, Kauno, Panevėžio, Krekenavos nėra nei toli, nei sunku. Nes žiūrovų sulaukiame ir iš ten“, – pasidžiaugė Jūratė.

Šventinį vakarą apjungė mimų teatro Iš Kauno pasirodymas.

Nori išsaugoti autentišką dainą

Folkloro ansamblio ,,Seklyčia“ vadovė Ona Auškalnienė sakė šiandien besidžiaugianti už savo kolektyvą, už vadovus ir už visą Kėdainių kraštą. ,,Jaučiuosi to apdovanojimo dalimi. Mano vadovaujamai ,,Seklyčiai“ šiemet sukanka 35-eri metai. Nors žmonių kolektyve sumažėjo, bet jo lygis išaugo – einame į dainavimo kokybę, dalyvaujame įvairiuose konkursuose ir pan. Pati dainavimo tradicija nyksta. Žmonės, organizuodami šventes, iškilmes, kviečia muzikantus, anksčiau to nebūdavo – žmonės dainuodavo patys. Mums labai norisi išsaugoti tą autentišką dainą. Manau, kad jos žmonėms irgi reikia, šiandien atrandama nauja dainavimo funkcija – ne vien tik pasilinksminimas, bet ir kaip atsipalaidavimas, meditacija, daina gali turėti gydomąją galią“, – teigė O. Auškalnienė.

,,Kaip jūs, kultūros centro senbuviai, radote kalbą su naująja kultūros centro direktore?“ – klausiu ,,Seklyčios“ vadovės.

,,Kartais vadovui yra svarbiausia – netrukdyti. Ji tą ir darė, buvo pasirengusi visada padėti, jei prireiktų pagalbos. O kai jos prireikdavo, visada sulaukdavome. Mes gerbiame tai, kas buvo, bet gerbiame ir tai, kas yra šiandien. Nebuvo nieko, kas mums sukeltų didelį stresą. Šiuo metu gyvename ateities planais. Ruošiamės išleisti ,,Seklyčios“ kompaktinę plokštelę su dainynėliu. Pandemija ne tik daug ką mums apribojo, bet ir išmokė paieškoti naujų idėjų, pafilmuoti ir pan. Man pandemija – iššūkis, bet nebuvo labai sunku ištverti, pamokų davė visiems“, – atviravo ,,Seklyčios“ vadovė.

Svarbiausia – dirbti savo bendruomenei

Garbingą apdovanojimą įteikti atvykęs Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas sakė, kad vien šis įvertinimas rodo, kad per paskutiniuosius metus savo kategorijos kultūros centrų tinkle Akademijos kultūros centras sublizgėjo. Sublizgėjo ne langais, durimis, ne materialiais dalykais, bet savo turiniu, savo veikla, tuo, ką kultūros žmonės duoda savo bendruomenei, kokią sukuria pridėtinę vertę mūsų dvasiniam pasauliui, mūsų aplinkai.

,,Šiandien džiaugsmo, sveikinimų diena, matyti, kad bendruomenės poreikiai yra patenkinami. Galiausiai čia dirbantys žmonės supranta savo misiją ir juos tai palaiko.

Kalbėdami apie kultūrą, turime pakeisti seną nusistovėjusį požiūrį. Mes dažnai sakome – periferija, provincija, bet dažniausiai tai yra mūsų galvose. Taip ir su kultūra. Mūsų kultūros yra tiek, kiek patys esame kultūringi ir kiek jos į savo aplinką įsileidžiame, kiek leidžiame jai mus keisti. O dėmesio kultūrai niekada nebūna per daug. Joks kultūros procesas neatsiranda iš niekur. Poreikis kultūrai ateina iš vaikystės, nuo namų, nuo šeimos, kiek išsiugdome poreikį skaityti knygą, smalsumą tradicijoms, aplinkai, tiek turime vėliau natūralų žmogaus elgesį.

Kultūra skiriasi savo apimtimi, profesionalumu, bet tai vis tiek yra kultūros dalis. Šiais laikais labai svarbu girdėti savo bendruomenę, savo aplinką. Jokiais priverstiniais metodais, sugalvotais kažkur aukščiau, negirdint tų, kuriems teiki paslaugą, nieko nepasieksi. Svarbu žinoti, ko vietos bendruomenei reikia, turi atliepti šiandieninio žmogaus norus, poreikius, duoti tai, ko jam reikia, nors šiandien kultūra konkuruoja su daugeliu dalykų.

Šis Akademijos kultūros centro pasiekimas nėra brūkšnio užbraukimas, tai yra paskatinimas, pastebėjimas, kuris turėtų būti stimulas ieškoti dar geresnių turinio formų, plėsti savo veiklą, o šiame darbe svarbiau ne kiekybė, bet kokybė“, –
sakė Kultūros viceministras.

Koncertavo mėgėjų meno kolektyvai

O išskirtinį vakarą vienas po kito ant scenos lipo žiūrovų pamėgti Akademijos kultūros centro meno mėgėjų kolektyvai: folkloro ansamblis „Seklyčia“, merginų liaudiškų šokių grupė „Austėja“, jaunimo liaudiškų šokių grupė „Ainiai“, moterų vokalinis ansamblis ,,Vija“, šiuolaikinio šokio kolektyvo narė Gabija Kazakauskaitė, jaunimo muzikos grupės solistė Morta Čiapaitė.

Išskirtinį vakarą pasirodė dar visai jaunas, tik šiais metais susikūręs kolektyvas – liaudiškos muzikos grupė ,,Klevas“, kurios sudėtis vis dar pildoma.

Žiūrovai buvo maloniai nustebinti ant scenos išvydę kultūros centro direktorės Žydronės Smulskienės ir Vido Kučiausko duetą. ,,Buvo toks sunkus laikotarpis, kai iš nevilties ir tylos spengė sienos, į kultūros centrą nebuvo galima įsileisti nei atlikėjų, nei žiūrovų. Su Vidu nutarėme padainuoti sau, tiesiog sielai, o šiandien mes dovanojame jums dainą, kuri man yra pati gražiausia – tai Andriaus Kulikausko ir Aido Giniočio daina ,,Ateina dievas“. Linkime visiems Dievo palaimos, stipriausios sveikatos ir būkite laimingi savo kasdienybėje“, – palinkėjo Akademijos kultūros centro direktorė.

Algimanto Barzdžiaus nuotr.

One Response

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.