Nuo sausio 2-osios intensyviai vyksta prašymų priėmimas mokytis progimnazijose ir gimnazijose. Nors mokinių rajone kasmet mažėja ir atrodo, kad vietos turėtų užtekti visiems, kai kurių tėvelių nerimas dėl aštuntą klasę baigiančių atžalų neblėsta. Ar vaikas pateks į norimą gimnaziją? – nuogąstauja tie, kurie pageidauja, kad būsimasis devintokas mokytųsi kitoje nei priskirta pagal gyvenamąją vietą mokykloje. Nerimauja ir tikintys kalbomis apie neva teikiamą pirmenybę lankantiems tam tikrą neformaliojo švietimo įstaigą ar esą žūtbūtinį norą išlaikyti mokinius kaimiškosiose mokyklose.
Priėmimas – pagal nustatytą tvarką
Laiško su nuogąstavimais, kad vaikams neva norima „užkirsti kelią į šviesą“, nepriimant jų į miesto gimnazijas, sulaukė ir „Kėdainių mugės“ redakcija. Buvusiais pedagogais prisistačiusių autorių laiške išsakytas ir pasiūlymas Šviesiąją gimnaziją, kurioje mokiniams esą trūksta erdvės, perkelti į buvusį Kauno kolegijos Kėdainių Jonušo Radvilos studijų centro pastatą ir taip pagerinti mokymosi bei kūno kultūros užsiėmimų sąlygas bei priimti daugiau gimnazistų.
Tačiau visoje Lietuvoje ir mūsų rajone yra tendencija, kad daugėja kaimiškųjų vietovių vaikų, norinčių mokytis rajono centro mokyklose, tai yra, mieste. Jeigu tokios tendencijos išliks, tai netrukus, galbūt po 2020 metų, reikės labai rimtai peržiūrėti švietimo įstaigų tinklą.
Pakomentuoti situaciją rajone paprašėme Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo Juliaus Lukoševičiaus. Pirmiausia pašnekovas pabrėžė, kad visos savivaldybei pavaldžios mokyklos vadovaujasi Priėmimo į bendrojo ugdymo mokyklas tvarkos aprašu, kurio naujausią redakciją Kėdainių rajono savivaldybės taryba patvirtino praėjusių metų gruodžio 22 d. (sprendimo numeris TS-228).
Pirmiausia – gyvenamoji vieta
Pagrindinis kriterijus – vaikai priimami mokytis į tas mokyklas, kurių aptarnaujamoje teritorijoje jie gyvena. Sužinoti, kokia mokykla priskirta aptarnauti jūsų gyvenamąją teritoriją, galima tame pačiame tvarkos apraše – čia išvardintos visos gatvės, kaimai, miesteliai. Aprašą galima rasti svetainėje www.kedainiai.lt, skiltyje „Teisės aktų paieška“. Beje, šiemet tvarkoje yra naujovė – Vilainių seniūnijai priklausantys kaimai priskirti Šviesiajai gimnazijai, o Kėdainių miesto seniūnijos kaimai – „Atžalyno“ gimnazijai.
„Noriu pabrėžti, kad nei pasirašomos kokios nors bendradarbiavimo sutartys, nei Sėkmės ir lyderystės mokyklos, dailės, muzikos ar kitų neformaliojo švietimo įstaigų lankymas negarantuoja vietos norimoje mokykloje. Tokio dalyko tvarkos aprašas nenumato. Taip pat teikiant prašymą mokytis devintoje klasėje nelemia ir mokymosi rezultatai. Prioritetas yra priskirta teritorija“, – pabrėžė J. Lukoševičius.
Galimybė mokytis kitur – yra
„Ši savivaldybės tvarka remiasi Švietimo įstatymu, kuris numato, kad visi moksleiviai mokosi toje mokykloje, kuri priskirta jų gyvenamajai teritorijai. Gyvename teisinėje valstybėje, tuo turime vadovautis. Tačiau suprantamas ir tėvų noras, kad vaikas dėl įvairių priežasčių mokytųsi kitoje mokykloje, todėl tokia galimybė yra numatyta“, – pabrėžė J. Lukoševičius.
Pasak Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo, į likusias laisvas vietas progimnazijose ir gimnazijose gali būti priimami ir tie vaikai, kurie negyvena mokyklos aptarnaujamoje teritorijoje. Tai – turintys specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai, taip pat tie, kurių broliai ar seserys jau mokosi pageidaujamoje mokykloje, bei gyvenantys arčiausiai mokyklos.
Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad priėmimas vyksta iki rugpjūčio 31 d., o apie preliminarų priėmimą skelbiama birželio 10 d. Tvarkos apraše taip pat nurodyta, kad tėvai teikia prašymą į vieną pasirinktą mokyklą.
Nenumatytiems atvejams – komisija
„Tad mokiniai, kurie gyvena tose vietovėse, kurias priskirta aptarnauti kaimiškosioms gimnazijoms ar pagrindinėms mokykloms, į miesto gimnazijas patenka tuomet, jei jose lieka laisvų vietų“, – procesą apibendrino skyriaus vedėjas J. Lukoševičius.
Tiesa, mieste ir rajone daug metų buvo įprasta ir kita praktika: norėdami pagreitinti šį procesą, kai kurie tėvai savo atžalų gyvenamąją vietą deklaruodavo pas giminaičius mieste, o gyvenantieji mieste – pasirinkdavo ir „reikalingą“ gatvę. „Mes turime informacijos, kad ir dabar vyksta gyvenamosios vietos deklaravimo pakeitimas, norint patekti į teritoriją, kuri priskirta būtent tai mokyklai. Geriau vadovaukimės supratimo principu“, – pabrėžė J. Lukoševičius.
Pasak jo, aktualiems, Apraše nenumatytiems atvejams nagrinėti sudaryta Priėmimo į Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklas nenumatytų atvejų komisija. Prašymus jai bus galima teikti, kai asmuo galvoja, kad pažeistos jo teisės dėl nereglamentuoto atvejo buvimo Apraše.
Į gimnazijas veržiasi ne visi
Tačiau Švietimo ir kultūros skyriaus vadovas atkreipia dėmesį, kad vietų miesto gimnazijose pakanka. „Todėl nereikia baimintis, kad ketverius metus miesto progimnazijoje mokęsis vaikas, kuris gyvena kaimiškojoje teritorijoje, bus grąžintas tęsti mokslų į kaimiškąją gimnaziją. Jis ir toliau galės mokytis mieste.
Vadovaukimės protingumo principu“, – sakė skyriaus vedėjas.
2018 metais Kėdainių miesto progimnazijų aštuntas klases baigs 280 mokinių. Iš jų 106 gyvena „Atžalyno“ gimnazijai priskirtoje teritorijoje, 92 – Šviesiajai gimnazijai priskirtoje teritorijoje ir 82 gyvena kaimiškosiose vietovėse.
Šiuo metu tiek „Atžalyne”, tiek Šviesiojoje gimnazijoje yra po keturias pirmąsias gimnazijos klases, iš viso kiekvienoje gimnazijoje mokosi po 120 pirmokų. Šviesiojoje gimnazijoje daugiau kaip keturios klasės pirmokų netilptų, o štai „Atžalyne“ dar pernai buvo penkios pirmos klasės, užpernai – šešios, tad vietų galima paruošti tiek, kad tilptų visi norintys. Tačiau tokio poreikio nebėra. „Tėveliams norėčiau pasakyti, kad abi miesto gimnazijos yra puikios, todėl svarbu, kad vaikas mokytųsi vienoje iš jų“, – teigė skyriaus vedėjas.
Pastebimos ir kitos tendencijos. „Net dvi pirmąsias gimnazines klases formuoja Kėdainių profesinio rengimo centras, pavaldus Švietimo ir mokslo ministerijai. Tad ne visi mokiniai, baigę aštuonias klases, siekia vidurinio išsilavinimo gimnazijose – dalis eina mokytis profesijos ir įgyti vidurinį išsilavinimą. Be to, dar yra Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras, į kurį mokytis irgi nueina dalis vaikų, baigusių aštuonias klases“, – apie aštuonias klases baigusių moksleivių pasiskirstymą kalbėjo J. Lukoševičius.
Tendencija – mokytis mieste
Beje, mūsų rajone švietimo įstaigų tinklas sutvarkytas taip, kad daugelyje seniūnijų yra po mokyklą, vykdančią vidurinio arba pagrindinio ugdymo programą. Iš savivaldybės biudžeto išlaikomos keturios kaimo gimnazijos ir penkios pagrindinės mokyklos kaimiškosiose teritorijose. Tuo tarpu mieste yra dvi keturmetės gimnazijos ir trys progimnazijos. Dabartinis švietimo įstaigų tinklas patvirtintas iki 2020 metų.
Mokiniai, kurie gyvena tose vietovėse, kurias priskirta aptarnauti kaimiškosioms gimnazijoms ar pagrindinėms mokykloms, į miesto gimnazijas patenka tuomet, jei jose lieka laisvų vietų.
„Tačiau visoje Lietuvoje ir mūsų rajone yra tendencija, kad daugėja kaimiškųjų vietovių vaikų, norinčių mokytis rajono centro mokyklose, tai yra mieste. Jeigu tokios tendencijos išliks, tai netrukus, galbūt po 2020 metų, reikės labai rimtai peržiūrėti švietimo įstaigų tinklą. Galbūt tam tikrose teritorijose kaimiškųjų gimnazijų, vykdančių vidurinio ugdymo programą ar pagrindinių mokyklų, vykdančių pagrindinio ugdymo antros dalies programą, paslaugų nebereikės“, – pastebi Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas.
Nebėra tiek mokinių
Šiame kontekste ir siūlymas perkelti gimnaziją į buvusį kolegijos pastatą prasilenkia su realybe. Pasak J. Lukoševičiaus, šiandien tokio poreikio nėra. Šis pastatas, visuomet atlikęs švietimo įstaigos paskirtį, turi vietos 800 – 900 mokinių. Tiek vietų buvo septintajame – aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmečiuose, tuomet veikusioje rusakalbių mokykloje. Norint, kad pastatas būtų išnaudotas, į jį reikėtų kelti abi miesto gimnazijas, nes Šviesiojoje gimnazijoje mokosi apie puspenkto šimto, o „Atžalyne“ – apie pusšešto šimto gimnazistų. Kol kas, kol pastato savininkė, Kauno kolegija, nėra jo perdavusi valstybės turto bankui, jo panaudojimo klausimas nesvarstomas.
