Po kelių savaičių švęsime Kalėdas. Kai kas jau net lapkričio mėnesį ėmė bėgioti po parduotuves, ieškodami dovanų artimiesiems, užsakinėti kavines ar viešbučius, kad būtų kur pašvęsti, ar net puošti eglutes.
Bet pasiruošimas Kalėdoms turėtų būti kitoks, teigia dvasininkai. Labiau paliečiantis širdies gilumą, uždegantis norą švarinti ne tik namus, bet ir sielą, skatinantis plačiau atmerkti akis ir pamatyti silpnesnio, labiau pažeidžiamo, skurstančio žmogaus poreikius.
Ne plaukti tikėjimo paviršiumi, o nerti į artimesnį santykį su visų mūsų Kūrėju, kuris vėl užgims mažu vaikeliu ir savo gyvenimo pavyzdžiu rodys kelią į amžinąjį gyvenimą.
Svarbiausia, kad laikini, mažareikšmiai dalykai neužgožtų Kalėdų šventės esmės. Kaip sudėlioti akcentus, moko prasidėjęs adventas.
Apie šį ypatingą metą kalbėjomės su Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, generaliniu vikaru Sauliumi Bužausku.
Pradėjome adventinę kelionę. Ką reiškia šis laikotarpis?
Advento laikotarpis – proga pasiruošti Šv. Kalėdoms, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus gimimo iškilmei.
Per adventą apmąstome tai, ką reiškia laukti. Laukiame ne tik švenčių, bet ir susitikimo su Kristumi laikų pabaigoje.
Laukiame klausydamiesi sąžinės, Dievo Žodžio ir savo artimo, kad galėtume bendradarbiauti.
Adventas gręžia žmones į savo gyvenimo apmąstymą, į gerumą, į artimo meilę. Kodėl tai yra svarbu?
Per adventą prisimename, kad žmonės per įvairias kartas laukė išgelbėjimo, pagalbos, palaikymo iš Dievo, nes patys suprato savo laikinumą, ribotumą.
Laukiant svarbu stebėti, būti jautriems. Dievas mėgsta kalbėti per kitus žmones. Jis į žemę atėjo taip pat per žmones, gimė iš Mergelės Marijos, iš jos paveldėjo žmogystę, kad būtų arti kiekvieno žmogaus.
Todėl svarbu mąstyti, ar esu toks žmogus, kuriame galėtų Dievas apsigyventi, ar esu bendrystėje su kitais, ar padedu tiems, kam reikia pagalbos.
Dar vienas advento akcentas – pasninkas. Vienas kunigas yra pasakęs, kad kai esame viskuo persisotinę, mes aptingstame, nebelieka stimulo ieškojimams. Ką Jūs manote apie tai?
Pasninkas yra proga apriboti save, atsisakyti gerų dalykų dėl dar geresnio – paties Dievo ir savo artimo.
Tai ne tik apie nevalgymą, pramogų apribojimą, bet kvietimas ilgesnei, nuoširdesnei maldai ir pagalbai kitiems žmonėms.
Kaip Dievas apribojo save tapdamas žmogumi, taip mes apribojame save dėl kitų žmonių ir išlaikome bendrystę su Dievu.
Šių laikų adventas dažnai prabėga prekybos centrų šurmulyje, kalėdinių renginių gausoje. Visai kitaip šį laikotarpį išgyvendavo mūsų senoliai. Ką prarandame pamiršdami senąsias tradicijas?
Pamiršdami tradicijas galime pamesti ir ryšį su tais, kurie jas brangino, puoselėjo. Kartais žmonių tikėjimas laikosi ant senelių tradicijų.
Kai tradicijų nelieka, kyla grėsmė ir tikėjimui. Per adventą verta išlaikyti tradiciją giedoti ar bent jau pasiklausyti Marijos valandų, kuriose apmąstomas Mergelės Marijos gyvenimas ir tikėjimas. Juk ji ištarė Dievui „Taip“, sutiko būti Kristaus Motina.
Kai kas galvoja, kad štai pasipuošiu eglutę, prisikepsiu pyragų, pripirksiu kalną dovanų ir tai jau bus Kalėdos. Kokia yra tikroji šios šventės esmė? Kaip tinkamai pasiruošti Kalėdoms? Kiek svarbu išpažintis, Komunija?
Šventės esmė – dėkoti Dievui, kad atėjo į žemę ir tapo vaikeliu, mūsų broliu, prisiėmė mūsų dalią.
Eglutė – amžino gyvenimo, rojaus medžio simbolis. Jėzus atėjo numirti už mūsų nuodėmes, kad jį priimdami ir mes galėtume grįžti į rojų ir gyventi amžinybėje.
Su nuodėmėmis, nešvarūs į amžinąjį gyvenimą nepateksime. Išpažintis tam ir skirta, kad apsivalytume, priimtume Kristaus atneštą atleidimą. Komunija – vienybės su Dievu patyrimas.
Be šių sakramentų krikščioniškas gyvenimas nebus pilnas, taigi ir šventės tik išoriškos, be gilesnės bendrystės su Dievu.
Yra žmonių, kurie šventiniu laikotarpiu išgyvena netektį, vienišumo, nevilties jausmus. Ką norėtųsi jiems pasakyti?
Niekas nėra visai vienišas. Dievas pasilieka su kiekvienu žmogumi, svarbu melstis, skaityti Jo Žodį, priklausyti bendruomenei.
Vienišam žmogui taip pat svarbu atsigręžti į kitus, paskambinti, aplankyti, parašyti laišką, patarnauti.
Reikia tik pagalvoti, būti kūrybingiems. Į tai nuolat kviečia ir popiežius Pranciškus.
Meilė turi būti kūrybinga. Padėdami kitiems – padedame ir sau išeiti iš nevilties, nusiminimo.
Ko palinkėtumėte kėdainiečiams advento laikotarpiu?
Mieli bičiuliai, skubėdami, raskite laiko sustoti. Pagalvokite, ko labiausiai laukiate ne tik prieš šventes, bet apskritai gyvenime.
Paklausykite tylos, savo sąžinės ir kelis kartus perskaitykite pačių pasirinktus Šv. Rašto žodžius.
Parinkite žodžius, kurie skirti padėkoti Dievui ir artimui, kuris Jums talkininkauja. Ramybės ir vilties Jums ir tiems, kuriuos sutinkate!
Ačiū už pokalbį.
