Sekmadienį Pagiriuose, Šėtos seniūnijos pakraštyje, įdomiais renginiais ir susitikimais paminėtos spalvingos asmenybės – poeto ir kritiko, teologo ir matematiko, esperantininko, visuomenės veikėjo ir publicisto, prelato Aleksandro Dambrausko-Adomo Jakšto 160-osios gimimo metinės.

Svarbus visai Lietuvai

Po šv. Mišių miestelio bažnyčioje, kurioje XX a. pirmoje pusėje mišias laikydavęs ir prelatas, pagiriečiai ir svečiai rinkosi prie miestelio akmens pasiklausyti poeto eilių. Pagiriuose šio iškilaus žmogaus pėdsakas – ryškus. A. Jakštas (tikr. Aleksandras Dambrauskas) gimė 1860 m. rugsėjo 8 d. Kuronių kaime, kuris tuo metu priklausė Pagirių valsčiui. Pagiriuose ir aplinkui gyveno A. Jakšto broliai ir seserys, tad kunigas miestelyje buvo gerbiamas ir laukiamas svečias.

„Manau, kad dabar šį žmogų esame nepelnytai pamiršę, nes Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, kaip Vaižgantas sakė, buvo didis darbininkas, didis rūpintojėlis, krikščionis, publicistas. Jis buvo tas trečiasis, kurį Vaižgantas prilygino Vincui Kudirkai ir Jonui Basanavičiui: kovotojas už Lietuvą, už teisybę, už meilę žmonėms, pagarbą Dievui. Tai buvo jo pagrindiniai devizai ir jis, kaip mokėjo ir sugebėjo, stengėsi dėl Lietuvos dirbti, už tai ne kartą nukentėjo“, – kalbėjo Rita Mockienė, Šėtos kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų vadovė.

Darbštumas – bendruomenės pasirinkta vertybė

Kaip pasakojo Pagirių bendruomenės centro pirmininkė Vanda Poderienė, A. Jakštas savo kūryba mokė mylėti Dievą ir visą jo kūriniją, Tėvynę, gimtąją kalbą, o kai kurios jo eilės ir giesmės tapo liaudies dainomis. Tuo tarpu savo satyrose jis kritikavo politikus, valdžią. „Adomas Jakštas buvo darbštus ir negalėjo pakęsti dykaduonių. Todėl mūsų bendruomenė savo obalsiu pasirinko ir ant miestelio akmens iškalė jo žodžius, skirtus bičiuliui Juozui Tumui-Vaižgantui“, – sakė bendruomenės centro pirmininkė, perskaičiusi poeto paraginimą dirbti, negailėti jėgų, eiti į žmones ir teikti jiems laimės, o dar labiau – jausti ir mylėti.

Pagiriuose veikiantis daugiafunkcis centras, kuris yra miestelio kultūrinio gyvenimo ašis, taip pat pavadintas Adomo Jakšto vardu. Čia toliau vyko A. Jakšto 160-osioms gimimo metinėms skirtas renginys, kuriame įžvalgomis dalinosi svečiai: literatūrologas, Juozo Tumo-Vaižganto muziejaus vedėjas Remigijus Jakulevičius bei Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas Povilas Jegorovas.

Vienas iš Lietuvos kūrėjų

R. Jakulevičius sakė labai sunkiai įsivaizduojantis šiandieninę Lietuvą, jeigu nebūtume turėję tokių žmonių kaip Vaižgantas arba A. Jakštas. „Tai Lietuvos „augintojai“. Jie buvo labai geri draugai, turėjo tas pačias vertybes ir jų siekė. Mes visi turėtume prisiminti tą dalyką, kurį primena ir A. Jakštas – kad žmogus yra dvasinė būtybė, siekianti tobulo gėrio ir tobulo grožio, kad atėjome į pasaulį ne atsitiktinai, o kad jį papuoštume savo talentu, savo „deimantu“. Aš manyčiau, kad Vaižgantas ir Jakštas ir yra tie deimantai. Tai, visų pirma, yra Lietuvos kūrėjai, kurie ir šiandien rodo mums kelią kaip gyventi, nepaklysti, neprarasti savo vilties ir dalinti šviesą kitiems žmonės, kaip gyventi prasmingai. Man atrodo, kad A. Jakšto raštų I-asis tomas turėtų būti mokyklų programose, nes jis primena žmogaus gyvenimo grožį ir prasmę. Jeigu mes pamiršime šiuos dalykus, mes prarasime ne tik savo šalį, bet ir pačius save“, – įsitikinęs svečias iš Kauno.

Spalvinga asmenybė

Adomas Jakštas buvo spalvinga asmenybė. „Jis – ir pirmasis esperantininkas Lietuvoje, labai daug nuveikęs šios kalbos populiarinimui. Jis parašė pirmąjį esperanto vadovėlį lietuviams, įkūrė Lietuvos esperantininkų sąjungą, laikraštį ir buvo jo redaktorius, parašė eilėraščių esperanto kalba. Smetoninėje Lietuvoje esperanto kalba, Adomo Jakšto dėka, buvo labai populiari. Čia turbūt veikė pavyzdžio jėga“, – svarstė Lietuvos esperantininkų sąjungos valdybos pirmininkas P. Jegorovas.

Renginyje buvo galima apžiūrėti Adomo Jakšto knygų, fotografijų ir kitų spaudinių parodą, pasiklausyti dainų esperanto ir kitomis kalbomis, kurias atliko estradinis ansamblis „Asorti“ iš Visagino, pasižiūrėti spektaklį „Vaižgantas kaip Viešpaties diena“ (scenarijaus autorius Petras Venslovas). Renginį organizavo Šėtos kultūros centro Pagirių skyrius ir Pagirių bendruomenės centras.

2 komentarai

  1. Ačiū

    Šėtos kultūros centrui, Pagirių bendruomenei už šios iškilios asmenybės gimimo metinių paminėjimą. Gerai, kad yra žmonių, kuriems tai rūpi.
    Stiprybės, dvasingumo, meilės, vilties ir tikėjimo.
    Dalinkitės dvasiniais lobiais su jus supančiais žmonėmis.

    Atsakyti
  2. Tikrai

    puikus straipsnis. Įdomu buvo skaityti. Ačiū Irminai.
    Poetas, kritikas, teologas… Negali atsistebėti tų laikų žmonėmis – kaip jie tiek aprėpdavo, tiek suspėdavo. Tiek veikalų mums paliko.

    Atsakyti

Leave a Reply

Your email address will not be published.

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.