Balandžio 2-ąją dieną minima Pasaulinė autizmo supratimo diena. Šiemet Lietuvos švietimo centrų asociacija kartu su Šv. Jokūbo kelio asociacija „Camino Lituano“ kviečia susipažinti ir piligriminiu keliu kartu leistis į žygį. Prie šios iniciatyvos jungiasi ir kėdainiečiai.
„Kalbėsimės apie ypatingus vaikus, mūsų skirtybes, pagarbą žmogaus orumui, karą Ukrainoje. Leonido Donskio žodžiais tariant – lavinsime moralinę vaizduotę“, – sako organizatoriai.
Kėdainių švietimo pagalbos tarnybos vadovė Ingrida Neliupšienė sako, kad nuo Surviliškio iki Šetenių eis apie 120 žmonių. Prie kėdainiečių prisijungė ir jonaviečiai, mat pro Jonavą „Camino Lituano“ kelias neveda.
Numatyta ir programa – apie piligriminį kelią pasakos kėdainietis Henrikas Vaicekauskas, gidė Audronė Pečiulytė, o apie autistiškus vaikus kalbės Jurgita Gasiūnienė iš asociacijos „Mes – kitokie vaikai“. Žygio finiše šauliai dalyvius vaišins koše.
Žingsniais, emocijomis, pasakojimais dalinsis tėvai su vaikais, švietimo pagalbos specialistai, mokytojai ir visi, nusprendę prisijungti prie žygio.
Žingsniais, emocijomis, pasakojimais dalinsis tėvai su vaikais, švietimo pagalbos specialistai, mokytojai ir visi, nusprendę prisijungti prie žygio. Renginio idėja – kelyje sujungti vieniems kitų skirtybes.
„Man tai atrodo labai svarbu. Įtraukusis ugdymas ateina į mokyklas, o tokie vaikai – dalis mūsų, tokie kaip mes, ir visai jie ne kitokie. Turime padėti jiems integruotis į mūsų visuomenę. Mes kiekvienas esame kitoks. O tokias dienas apskritai svarbu minėti“, – sakė I. Neliupšienė.
Kėdainių rajone gyvena apie 30 autizmo sutrikimą turinčių vaikų.
Lietuvos švietimo centrų asociacijos vadovė Vitalija Bujanauskienė sako, kad kartu turime būti ne tik per Pasaulinę autizmo supratimo dieną ar per kitas minimas dienas. Jos – tik priminimas vieniems apie kitus.
„Šiame pasaulyje mes visi esame lygūs. Jei jame esame, vadinasi, turime ir misiją. O kiekvienos dienos misija yra paprasta – kad diena būtų prasminga, kad ji būtų prasminga ir greta esančiam. Žygis – gera proga, kai šalia eina skirtingi žmonės, kurie susipažįsta, vienas kitą praturtina“, – kalbėjo V. Bujanauskienė.
Ji pastebi, kad savo kasdienybėje mes esame pratę vartoti daug „madingų“ žodžių. Vienas iš tokių yra žodis „įtrauktis“.
„Įvairovė, skirtingumas mūsų selektyvioje visuomenėje. Tiesa, selektyvius mus padarė, matyt, laikmetis. Kalbame apie įtrauktį, sakome kitus „madingus“ žodžius. Bet tai tik žodžiai – realiai įtraukties dažnai ir nėra. Šiuo atveju kelyje ir einant įtrauktis yra visiškai natūrali. Kaip ir mintys apie tai, kuo vieni kitus galime praturtinti“, – sakė V. Bujanauskienė.
