„Didžiausias iššūkis man buvo siūti krikšto drabužius dvejų metų mergaitei. Ji svajojo būti princese – su pūsta raukiniuota Svarovskio kristalais išdabinta suknele, originaliomis pirštinaitėmis, kojinaitėmis ir rankine. Teko gerokai paplušėti“, – paklausta apie įsimintiniausią užsakymą, prisiminė bemaž dvidešimt metų siuvėja dirbanti kėdainietė Edita.
Edita siuva, taiso ir dailina tiek moteriškus, tiek vyriškus drabužius, tačiau didžioji dalis jos klientų – visgi madingai ir patogiai norinčios rengtis dailiosios lyties atstovės.
Žvilgsnis į močiučių spintas
Originalumą mėgstančių moteriškių neatbaidė net gerokai išaugusios audinių kainos.
,,Tie, kurie nori ne iš parduotuvės nusipirktų, bet būtent jam pasiūtų drabužių, žino, kad brangiausiai kainuoja audinys.
Matyt, būtent tai tapo pastaruoju metu išpopuliarėjusia paskata tikrinti mamų ir močiučių spintas, o jose rastus audinius nešti pas siuvėjus.
Vis dažniau sulaukiu klientų su metų metais išlaikytais audiniais. Viena moteris atsinešė močiutės saugotą seną medžiagą. Pasitarusios drauge sumodeliavome nuostabų kostiumėlį – suknelę ir švarkelį“, – pasakojo Edita.
Kokius užsakymus įgyvendinti sunkiausia? ,,Tokius, kai medžiagos atnešama centimetras į centimetrą. Tada negalima padaryti nė menkiausios klaidelės – kitaip tiesiog pristigsi audinio“, – atsakė siuvėja.
Paltas – nepigi investicija
Gana dažnai Editai tenka siūti paltus – beje, ne tik moterims, bet ir vyrams.
„Vis daugiau žmonių supranta, kad geras, kokybiškas paltas – ne tik puošnus, bet ir praktiškas drabužis. Ar brangu jį pasisiūti?
Už žieminio palto pasiuvimą prašau apie 65 eurus, kitos išlaidos – audinys, pamušalas, sagos, priedai – priklauso nuo paties kliento pasirinkimo.
Geras paltas ir parduotuvėje kainuoja ne mažiau poros šimtų eurų. Juk tai – drabužis ne vieneriems metams.
Su suknelėmis kitaip: jas galima keisti kasmet, tad ir pasisiūdinti kainuoja pigiau“, – sakė Edita.
Kėdainiškės dažniausiai prašo pasiūti sukneles ir kostiumėlius. Vyrai – kelnes ar nestandartinius marškinius.
Neretai prašoma persiūti senus drabužius: kartais jie tampa per dideli po intensyvių dietų, kartais – per ankšti papilnėjus.
Dėvėtų drabužių parduotuvėse galima rasti iš labai kokybiškų audinių pasiūtų paltų, sijonų, bliuzelių. Nusipirkusieji prašo juos pritaikyti konkrečiai figūrai.
Vokiečių vyrai – dabitos
Edita jau ne vienerius metus važiuoja padirbėti į Vokietiją maždaug tiek pat gyventojų kaip ir Kėdainiuose turinčiame mieste. Kuo skiriasi siuvėjų paslaugos ten ir Lietuvoje?
Anot Editos, vokiečiai gana retai siuvasi naują drabužį – dažniausiai tenka taisyti per išpardavimus nebrangiai nusipirktus, bet didokus apdarus.
„Pastebėjau, kad gražiai ir stilingai atrodyti itin stengiasi vokiečių vyrai. Dažnai tenka pritaikyti drabužius prie išpuoselėtų vaikinų figūrų – pavyzdžiui, padaryti, kad marškiniai tiesiog glustų prie kūno.
Vokiečiai labai vertina natūralius audinius ir iš jų pasiūtus apdarus. Gyvena jie, žinoma, turtingiau už lietuvius, tačiau drabužius keičia, ko gero, net rečiau – kai įpranta prie ko nors, tai taiso ir net lopo jį po kelis kartus“, – pasakojo Edita.
Svajonė – atostogos
Klientų pas Editą gausu visais metų laikais. „Mano svajonė – atostogos. Prieš kiekvienas Kalėdas slapčia pasvajoju, kad po Naujųjų metų sutiktuvių kėdainiečiai bus paišlaidavę ir naujų siuvinių kurį laiką neneš, o aš galėsiu pailsėti.
Tačiau dar nė karto taip nebuvo nutikę. Mados nuolat keičiasi, tad norintieji nuo jų neatsilikti vis eina ir eina su naujais užsakymais“, – šyptelėjo Edita.
