Gydytojas N. Čaponka – apie traumų prevenciją: „Pirmas ledas būna netikėtas ne tik kelininkams“

Į Kėdainių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių per savaitgalį dėl patirtų traumų kreipėsi gerokai daugiau žmonių nei įprastai. Kaip informavo Kėdainių ligoninės priėmimo-skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Rimantė Hofmanienė, jei vidutiniškai per parą kreipiasi 5 traumas patyrę asmenys, tai savaitgalį šis skaičius padidėjo tris kartus. Praėjusį šeštadienį patyrusių traumas buvo 14, sekmadienį – 8. Užfiksuoti žastų, šlaunikaulių bei čiurnų lūžiai.

Paspaudus šalčiams ir sniegui padengus paviršius iškyla pavojus paslysti, pargriūti ir susižaloti gatvėse, šaligatviuose bei kiemuose. Kaip turėtume saugotis, kad išvengtume traumų, o kaip elgtis, jas patyrus, primena VšĮ Kėdainių PSPC bei Kėdainių ligoninės gydytojas chirurgas Nerijus Čaponka.

Norint nepaslysti, mažiau vaikščioti

Pokalbį gydytojas chirurgas pradeda griežtokais nurodymais. ,,Nuo 75 metų prašome neišeiti iš namų, iki 75 metų – neišeiti iš laiptinės, tuomet du likę punktai (kaip išvengti traumų ir kaip elgtis jas patyrus – A. R.) atkrenta. Ir viskas aišku,“ – šmaikštaudamas pirmiausia pataria N. Čaponka ir toliau tęsia patarimus rimtai.

Pasak pašnekovo, iš tiesų norint nepaslysti ir kiek galima saugiau jaustis išėjus į kiemą, reikia pasirinkti tinkamą avalynę, tinkamą maršrutą ir, jeigu yra galimybė, naudotis viešuoju transportu.

,,Kaip ir visada, pirmas ledas būna netikėtas ne tik kelininkams, bet ir kitiems žmonėms. Dėl to padaugėja ir autoįvykių, ir griuvimų. Tai yra natūralu, nes žmonės į gamtos pokyčius sureaguoja po kelių dienų. Kad prisnigo, vaikai džiaugiasi, o suaugusieji – verkia,“ – vaizdžiai kalba gydytojas chirurgas.

,,Jeigu paslydote, pargriuvote, pirmiausia reikia kreiptis į medikus. Priklausomai nuo paros laiko: jeigu tai įvyko dieną, reikėtų vykti į polikliniką. Kreipiantis į chirurgą, šeimos gydytojo siuntimo nereikia. O jeigu traumą patyrėte po darbo valandų ar savaitgalį, tuomet kreiptis reikėtų į Kėdainių ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Čia jus apžiūrės gydytojas specialistas, bus atlikti reikalingi tyrimai, rentgeno nuotraukos ir paskirtas gydymas nuo pirmos dienos“, – teigia pašnekovas.

,,Nuo 75 metų prašome neišeiti iš namų, iki 75 metų – neišeiti iš laiptinės“, – šmaikštaudamas pataria N. Čaponka.

Kol neapsilankėte pas gydytoją

Specialisto nuomone, griūdami atsiremiame rankomis, bet pasitaiko, kad ir sutrenkiame galvą ar išsinariname koją. Beje, būtent galūnės ir nukenčia dažniausiai. Tipinės vietos – riešo lūžis, patemptas petys, šonkaulių, krūtinės, dubens sumušimai. Nukritus vienokia ar kitokia trauma patiriama visada. Kokia ji bus, priklauso nuo to, kokia yra kūno kinetinė energija. Kaip ir fizikoje, jeigu didesnis greitis ir didesnė kūno masė, tai ir energija, kurią perduosime savo kūnu, bus didesnė. . 

O kol dar nepatekote į gydymo įstaigą, gydytojas chirurgas pataria, ką gali ir privalo padaryti kiekvienas traumą patyręs asmuo.

,,Pirmiausia sumuštą vietą patys turite šaldyti 10–15 minučių, reikia stengtis galūnės ar kitos traumuotos vietos neapkrauti. Jeigu tai yra ranka, ją reikia parišti ant kaklo, su ja nieko nedirbti.

Jeigu koja, reikėtų apvynioti elastiniu bintu, jei turite įtvarą, panaudoti jį ir stengtis kojos neminti, nemankštinti, nebėgioti. Jei turite, išgerkite vaistų nuo skausmo ar pasitepkite tepalu, malšinančiu skausmą. Tai ir yra pagrindinė pagalba. Bet, aišku, visada reikia padaryti rentgeno nuotrauką, kad įsitikintume, kas traumos metu įvyko. Ar tai tik sumušimas, ar raiščių patempimas, o galbūt ir lūžis? Daug atvejų būna, kada žmonės klaidingai mąsto – jeigu vaikšto, tai nėra lūžę kaulai. Taip ir vaikšto su lūžusiais kaulais. Būtent todėl ir reikia rentgeno nuotraukos, o skaudamą vietą turi apžiūrėti gydytojas,“ – pagrindines rekomendacijas dėstė gydytojas chirurgas.

Dažniau pargriūti rizikuoja vyresni

Žmonės traumas daugiau patiria ten, kur yra slidūs ruožai. O tokių vietų gali būti visur, dažnai net pačiame kieme – tik išėjus iš laiptinės, ant laiptų, ant šaligatvių.

Kai išeinate iš namų, keliai jau būna pabarstyti, bet žmonės pap­rastai tais keliais nevaikšto – dažniausiai šaligatviais ir kiemuose.

Dažniau dėl rimtesnių traumų kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės, o jaunesni – dėl sumušimų ar patempimų. ,,Esant permainingiems orams, o ypač plikledžiui, vyresniems žmonėms iš viso nerekomenduočiau eiti pasivaikščioti. Tai yra rizikos įvertinimas – jeigu eisim plikledžiu, tikimybė, kad griūsim, yra didesnė, negu einant sausu keliu. Juk vyresnio amžiaus žmonių ne tokia gera nei koordinacija, nei reakcija. Kiekvienas išėjimas tokiu oru gali baigtis trauma. Reikia atsiminti, jog vyresnis amžius lemia ilgesnį bei sunkesnį gijimą.