Šiuo metu išsinuomoti socialinį būstą siekia 116 Kėdainių miesto ir rajono gyventojų. „Socialinio būsto poreikis Kėdainių rajono savivaldybėje pastebimai auga, eilėje laukiančių asmenų skaičius papildomas vis naujais pareiškėjų prašymais. Paprastai jiems tenka laukti 2–3 metus“, – teigė Socialinio skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė.
Pasak specialistės, nuo šių metų pradžios iki spalio 10 d. išnuomota 16 socialinių būstų: rugsėjo mėnesį trys butai, o nuo spalio 1 iki 10 dienos – du butai. Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose socialiniuose būstuose šiuo metu įsikūrę 260 šeimų (652 asmenys).
Paramos būstui išsinuomoti sąraše – per 17 jaunų šeimų, 7 šeimos, auginančios tris ar daugiau vaikų, 22 asmenys, turintys negalią ir sergantys sunkių formų lėtinėmis ligomis. Taip pat 36 asmenys, likę be tėvų globos ar šeimõs. Šešios socialinį būstą nuomojančios šeimos siekia pagerinti sąlygas. Bendrajame sąraše yra 26 asmenys ar šeimos.
„Pakartotinai būti įtraukti į laukiančiųjų būsto sąrašą pageidauja tie gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių buvo iš jo išbraukti, pavyzdžiui, dėl to, kad laiku nepristatė pajamų ir turto deklaracijos ar norą pareiškė po to, kai išvykę spėjo išsideklaruoti iš savo gyvenamosios vietos“, – teigia J. Blinstrubaitė.
Devyneri metai socialiniame būste
63 metų Kėdainių rajono gyventoja, šešių vaikų motina Regina, kurios tikrasis vardas „Kėdainių mugės“ redakcijai yra žinomas, devintus metus su globojamu anūku gyvena daugiabutyje esančiame socialiniame bute.
„Su vyru išgyvenome 31 metus, tačiau taip ir neįstengėme įsigyti nuosavo būsto. Kurį laiką glaudėmės nuomojamoje sodybėlėje. Tačiau ten gyvenome itin sunkiomis sąlygomis: naudojomės lauko tualetu, šildydavomės vandenį, krosnį reikėjo kūrenti ne tik dieną, bet ir naktį: taip šalta ten būdavo“, – prisimena Regina.
Prieš penketą metų našle tapusi moteris pasakojo, kad negalią turintis jos vyras daug laiko praleisdavęs ligoninėse. Tuo metu esą tekdavę išgyventi iš menkų neįgalumo pašalpų: vyras gaudavęs 200 eurų, ji pati – 80 eurų.
Kėdainių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančiuose socialiniuose būstuose šiuo metu įsikūrę 652 asmenys.
Pasak moters, gal būtų ir ilgiau taip kentusi, jei ne socialinė darbuotoja, kuri ėmė domėtis, kodėl šeima kenčia gyvendama tokiomis sunkiomis sąlygomis, ir pasiūlė kreiptis dėl socialinio būsto. Tad geranoriškai paakinta, moteris pristatė visus reikiamus dokumentus į savivaldybę. Pasak jos, ilgai laukti nereikėję – bendruomenės seniūnas daug padėjo.
„Butas, kai atsikraustėme, buvo švarus ir tvarkingas. Seniūnas po metų padėjo pasikeisti plastikinius langus ir duris. Visus kitus remonto darbus atlikau savo jėgomis: teko keisti vandens čiaupus, klozetą, atnaujinti tapetus, pasidažyti. Kai neturi tam pakankamai pinigėlių, darai tiek, kiek pajėgi… Butui remonto reikėtų ir dabar. Deja, tam šiuo metu pinigėlių nelieka…“, – sakė Regina.
Šiemet rudenį išėjusi į senatvės pensiją ji nuliūdo, sužinojusi, kad jai priskaičiuota minimali – 149 eurų suma, nes iki tol kaip daugiavaikė mama ji gaudavusi daugiau – 214 eurų pašalpą. Sudėjusi vaiko pinigus – 100 eurų ir iš anūko motinos priteistus alimentus – 60 eurų, sakė bandysianti kaip nors išsiversti.
„Stengiuosi. Per devynerius metus skolų neturėjau. Šiuo metu dar sąskaitų už vandenį negavau. Esu įpratui taupyti elektrą, vandenį, Džiaugiuosi, kai sulaukiu vasaros, nes mažiau tenka mokėti. Buto išlaikymas atsieina nuo 40 iki 50 eurų. Žiemą, žinoma, daugiau, nes daugiau išnaudojame elektros: anūkui reikia ruošti pamokas, prausdamiesi ir skalbdamiesi daugiau vandens išnaudojame“, – sakė Regina.
Paklausta, kaip pavyksta išvengti skolų, ji teigė išmokusi gyventi taip, kad sąskaitas už komunalines paslaugas susimokėtų: pinigus skaičiuojanti taip, kad užtektų vaistams ir kuklesniam maistui bei liktų būsto išlaikymui.
„Nors pradžioje šiuose namuose buvome įsikūrę laikinai, su anūku juose tebegyvename iki šiol. Jaučiamės saugūs, nes mums leista čia gyventi tol, kol atitiksime įstatymo keliamus reikalavimus. Pagaliau sulaukusi senatvės esu patenkinta, kad turiu sąlygas nusimaudyti ar pasigaminti maisto, ir tualetas – ne lauke…“ – užbaigdama pasidžiaugė Kėdainių rajono socialinio būsto gyventoja.
Socialinių būstų gyventojai jaučiasi lygiateisiai nariai
Kėdainių centre esančio daugiabučio bendrijos reikalais dešimt metų besirūpinanti pirmininkė teigia, kad socialiniai būstai šiame name atsiradę prieš trejus–ketverius metus. Šiuo metu 40 butų turinčiame name – trys socialiniai būstai. Viename jų gyvena vienišas vyriškis, kitame – neįgali trijų mažamečių pametinukų mama. „Vargsta ta moterytė ir gyventojai kartais tai mato…“ – apgailestavo namo bendrijos pirmininkė. Anot jos, šio namo socialinių būstų gyventojai bendrijoje jaučiasi lygiateisiai nariai. Jos teigimu, su netvarkingai gyvenančiomis šeimomis per minėtą laikotarpį ji nesusidūrusi ir įsiskolinimų šiame name gyvenantys socialinių būstų šeimininkai neturi.
Tiesa, ji pastebėjo, jog šiuo metu viena rūpesčių kėlusi šeima yra iškeldinta į Kėdainių pagalbos šeimai centrą, nes esą tinkamai neprižiūrėjo vaikų, nesilaikė tvarkos, apleido tvarkingą buvusį butą, apliejo žemesniame aukšte gyvenančius kaimynus.
Šį atvejį komentuodama Kėdainių pagalbos šeimai centro direktoriaus pavaduotoja socialiniams reikalams Kristina Grigaliūnienė teigė, kad įvertinus susiklosčiusią situaciją ir paslaugų poreikį šeimai buvo nustatytas socialinių įgūdžių trūkumas. Esą todėl kartu su šeima priimtas sprendimas trūkstamus įgūdžius padėti atstatyti paslaugas teikiant Kėdainių pagalbos šeimai centro laikino apgyvendinimo namuose. „Socialinis būstas suremontuotas, sprendimai dėl žalos atlyginimo kaimynams šiuo metu yra svarstomi. Atstačius socialinius įgūdžius šeima grįš į socialinį būstą“, – teigė K. Grigaliūnienė.
„Pakartotinai būti įtraukti į laukiančiųjų būsto sąrašą pageidauja tie gyventojai, kurie dėl įvairių priežasčių buvo iš jo išbraukti“, – teigia J. Blinstrubaitė.
Vienos iš Kėdainių pagalbos šeimai centro vadovių teigimu, per 2021 m. 16 šeimų kreipėsi dėl socialinio būsto, dokumentai buvo pateikiami ir būstai nuomojami nuotoliniu būdu.
Tvarka, pagal kurią gyventojams išnuomojamas socialinis būstas
Asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti, sąrašas sudaromas pagal prašymo užregistravimo skyriuje datą ir laiką. Raštiški pasiūlymai išsinuomoti laisvą socialinį būstą teikiami laikantis eiliškumo, atsižvelgiant į ploto normatyvą, pareiškėjų poreikius. Pirmumas išsinuomoti socialinį būstą teikiamas aukščiau sąraše esančiam asmeniui. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu ir savivaldybės tarybos nustatyta tvarka savivaldybės būstas išimties tvarka gali būti išnuomojamas ir neįrašytiems į sąrašus asmenims (šeimoms), atitinkantiems įstatyme numatytus reikalavimus (pvz., asmenims ir šeimoms, netekusiems būsto dėl gaisro, asmenims, kuriems yra nustatytas 0-25 procentų darbingumo lygis ir kitomis įstatyme numatytomis išimtimis).
Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos, atitinkantys šiuos reikalavimus:
- Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka per kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija nustatytų pajamų ir turto dydžių.
- Gyventojai, kurie neturi Lietuvos Respublikos teritorijoje nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtinės ligos, įrašytos į Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą sąrašą, forma.
Asmenų ir šeimų vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti:
