Birželio 18 dieną Daugiakultūriame centre, autoriaus artimųjų ir kūrybos gerbėjų ratelyje, pristatyta Algio Augustaičio naujausia knyga „Per žodį suarta vaga“ bei uždaryta apie mėnesį veikusi tapybos darbų paroda, skirta jo tėvo, politinio kalinio ir tremtinio Juozo Augustaičio 100-osioms gimimo metinėms paminėti.
Festivalio metu
Visai netrukus remontui užsidarys ir Kėdainių krašto muziejaus Daugiakultūris centras. „Tikimės po metų sugrįžti į atnaujintas patalpas, na, o gerbiamam Algiui pasisekė – jo parodą pamatė beveik 600 žmonių, nes kas antrą dieną arba kasdien pas mus vyko renginiai, skirti Česlovo Milošo festivaliui“, – autorių nudžiugino Daugiakultūrio centro vadovė Audronė Pečiulytė.
Pasak jos, renginių lankytojai, taip pat Daugiakultūriame centre koncertavęs muzikantas Rokas Zubovas, Mikalojaus Konstatino Čiurlionio proanūkis, parodą įvertino labai palankiai. „Labai džiaugiuosi, kad paroda papuošė Daugiakultūrį centrą Česlovo Milošo festivalio metu“, – reziumavo A. Pečiulytė.
Tai – ne pirmoji A. Augustaičio, beveik trisdešimt metų gyvenusio mūsų mieste, paroda ir ne pirmosios knygos pristatymas Kėdainiuose. Prieš šešerius metus, 2015 metų liepos mėnesį, buvo pristatyta knyga tokiu pačiu pavadinimu – „Per žodį suarta vaga“. Ši knyga – naujai redaguota, papildyta, nauja jos pradžia ir pabaiga.
Nuo memuarų iki filosofinių apmąstymų
Susimąstyti skatina knygos įžanga, kurioje autorius apibendrina išeinančios kartos – Sibiro tremtinių, politinių kalinių kartos – patirtis ir palikimą, gretindamas tai su šių dienų gyvenimu ir naujausiomis aktualijomis. Kodėl skundžiamės dabartine Lietuva, dejuojame, jeigu gyvename daug geriau nei gūdžiais pokario metais ir vėlesniu sovietmečiu, kai neviltį ir nerimą žmonės skandino degtinės butelyje, kai ji tapdavo vieninteliu išsivadavimu iš sovietinės realybės? Priežasčių autorius ieško sovietmečio palikime, per detales atveriamos sovietizmo žaizdos, jas ironizuojant.
„Ši knyga, be abejo, yra skirta mano tėveliui. Iš pradžių pasakojama jo kančia, pateikiami paveikslai, o toliau eina „Tarybiniai laikai ir tarybiniai vaikai“. Šaipausi iš to tarybinio laikotarpio… Knygoje nemažai humoro, tik jis paslėptas. O pabaiga – tėveliui ataskaita. Kas gi dabar vyksta Lietuvoje? Man atrodo, jei tėvelis sugrįžtų, tas Naisių tvartelis jam tikrai nepatiktų…“ – kalbėjo A. Augustaitis, knygoje išdėstęs tvirtą politinę ir pilietinę poziciją. Jo pozicija tvirta – žmogus turįs pasirinkti: arba, kaip metaforiškai sako autorius, garbinti rusišką vakciną „sputniką“, arba būti Europos piliečiu.
Knyga parašyta vaizdžia ir turtinga kalba, o memuarų žanras perauga į filosofinius apmąstymus. Čia skleidžiasi dar kelios linijos: šeimos, laisvės, Kėdainių ir kitos. Skaityti šį kūrinį – tai iššūkis, reikalaujantis dvasinės brandos ir nusiteikimo.
