Svarbiausiame Europos architektūros konkurse – prestižiniuose „Mies van der Rohe“ apdovanojimuose, vadinamuose architektūros oskaruose, tarp geriausių architektūros objektų skamba ir Kėdainių vardas.
Analogų Lietuvoje neturinčio pėsčiųjų tilto per Nevėžį kūrėjai – architektas prof. Jurgis Rimvydas Palys ir projekto bendraautorė – jo dukra Ieva Jurgita Palytė-Veilandienė sako, kad būti nominuotam šiam konkursui didžiulė garbė.
Dovana iš širdies
„Tiltas į pagrindinę Kėdainių senamiesčio aikštę – man yra didelis iššūkis. Gal net didžiausias gyvenime. Čia gi Radvilų miestas, vienas pažangiausių ano meto Europoje!“ – prieš kurdamas šį tiltą sakė architektas prof. J. R. Palys, didelis istorijos mėgėjas.
Šiandien, praėjus dviem metams po jo atidarymo, architektūros meistras prisipažino, kad visada, kai važiuoja pro Kėdainius, stabteli pažiūrėti į naują medinį ties Rinkos aikšte pastatytą pėsčiųjų tiltą, kurį jis su dukra suprojektavo iš visos širdies.
„Pasidaro smagu, kad mielam miestui dovanojome šią dovaną. Kaip ir mielam draugui dovana iš širdies – pati geriausia“, – įsitikinęs architektas prof. J. R. Palys.
Keletas variantų
Auksinio Architektūros riterio ordino kavalierius – architektas urbanistas ir paminklosaugininkas, ką nors projektuodamas visada pasitelkia nestandartinį mąstymą, savitą miestovaizdį, apjungdamas tai su pagarba istorijai ir taip atkleisdamas konkrečios vietos unikalumą.
„Kai iš įmonės „Sweco Lietuva“ gavau pasiūlymą projektuoti šį tiltą, iš karto pasijutau savoje stichijoje, nes nuo seno domiuosiu tokiais statiniais. Iš karto prieš akis kilo erdvės, jungties, estetikos įvaizdis. Pasidariau keletą variantų – ir drąsesnių, ir konservatyvių“, – prisimena prof. J. R. Palys.
Sulaukė pasiūlymo
Tačiau netikėtai pasitarime architektui Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus specialistai pasiūlė paieškoti individualesnių, drąsesnių sprendimų.
Pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kai daug diskusijų keliantys architektūros objektai vėliau neretai tampa tos vietos simboliu.
„Už tai esu dėkingas Kultūros paveldo ekspertams. Supratau, kad tai mano šansas pateikti kažką naujo, tinkamo Kėdainiams. Pasikviečiau kartu projektuoti bendramintę dukrą architektę Ievą Palytę-Veilandienę ir ėmėmės kurti. Iš daugelio mūsų variantų apsistojome ties šituo, kuris labiausiai atitiko mūsų koncepciją“, – sakė prof. J. R. Palys.
Turtingesnė aplinka
„O būtent: jokiu būdu neimituoti senovės, nes tai būtų grįžimas atgal, o projektuoti šiuolaikiškai, nes kiekvienas kūrinys turi atspindėti savo epochą. Ir tai nurodyta paminklosaugos nuostatose. Juk miestai visą laiką augo, vystėsi, keitėsi. Gatvių vandens griovius pakeitė šaligatviai, smėlėtas gatves pakeitė kietos dangos, atsirado tramvajai, gatvių elektros apšvietimas, pakeliami tiltai ir daug kitų dalykų. Rūmai, dvarai bėgant epochoms keitėsi, plėtėsi. Ir tuo būdu atsirado kultūriniai sluoksniai, tuo darydami aplinką turtingesnę. Buvo ir netikėtų sprendimų, pvz., Eifelio bokštas, sukėlęs aštrią prieštarą, vėliau tapo Paryžiaus simboliu. Luvro rūmų šiuolaikinė stiklinė šviesos piramidė ir kiti objektai. Pasaulis vystosi ir kinta“, – kalbėjo architektas.
Jaukus koridorius
Prof. J. R. Palio teigimu, kiti pagrindiniai motyvai buvo būtent erdvinė tilto konstrukcija – kaip jaukus koridorius tarp krantų.
„Trečia mintis – ažūrinė, permatoma tilto konstrukcija, per kurią paslaptingai matosi senamiestis, panašiai kaip senovės dvaruose pro terasos kolonadą matydavosi parkas. Dar viena idėja – tilto vidurys pakeltas geresnei miesto ir upės apžvalgai, ir praplaukti aukštesniems laivams su stiebais, todėl ir vidurinė anga platesnė. Tilto santvarų grafinis vaizdas aštriomis viršūnėmis derintas prie senamiesčio aštrių stogų , o santvarų aštrios apačios grakščiai remiasi ant atramų metalinių paaukštinimų“, – apie tilto koncepciją pasakojo architektas.
Ir galop pati pagrindinė tilto konstrukcija yra ištisai medinė su metaliniais apkaustais ir atotampomis, kaip senoviniuose burlaiviuose ar jachtose.
Žmonės neabejingi
Pasak žymaus architekto J. R. Palio, prie minties daryti tiltą ištisai medinį daug prisidėjo tuometis Kėdainių vyriausias architektas Vytautas Kundrotas.
Šiandien vienas iš Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tilto krikštatėvių – buvęs ilgametis Kėdainių vyriausias architektas ir rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas, dabar mentorius Vytautas Kundrotas atviras: „Taip, šis mūsų senamiesčio tiltas kėlė ir tebekelia aistras, reiškia, žmonės jam neabejingi. Manau, kad J. R. Palio tiltas tampa vienu mūsų miesto modernios architektūros simboliu“.
Tampa simboliais
Kėdainių architektas šypsosi, kad pasaulyje yra ne vienas pavyzdys, kai daug diskusijų keliantys architektūros objektai vėliau neretai tampa tos vietos simboliu.
„Vienas tokių pavyzdžių, žmones sužavėjęs architekto M. De Lucchi sukurtas Taikos tiltas, 2010 metais pastatytas Tbilisyje, Sakartvelo sostinėje, šiandien yra tapęs vienu žinomiausių šio miesto simbolių pasaulyje“, – sakė V. Kundrotas.
Nepalieka abejingų
Keliomis pastabomis apie Kėdainių tilto vietą Europoje sutiko pasidalinti ir architektas, architektūrinio portalo www.pilotas.lt redaktorius Audrys Karalius:
„Kėdainių pėsčiųjų tiltas – originalus, neįprastas ir drąsus projektas. Apie jį teko diskutuoti ir rašyti, kol jis dar buvo eskizų „vystykluose“. O ir vėliau dažnai tekdavo jį aptarti ir su kėdainiečiais, ir su architektais. Kiekvienas tiltas yra ypatingas reiškinys mieste. O ypač – stovintis istorinėje kelio trasoje ir vedantis į pačią Kėdainių miesto širdį – Didžiosios Rinkos aikštę.
Kadangi su tilto autoriumi J. R. Paliu teko tilto klausimais diskutuoti ne kartą, galiu patvirtinti, architektai puikiai suprato konteksto svarbą ir savo kūriniui numatė aktyvų vaidmenį Kėdainių miestovaizdyje.
Tiltas sumanytas kaip savotiškas erdvinis koridorius – iškilmingi vartai į Kėdainių centrinę aikštę. Ir sumanymas pavyko – eidamas tiltu jauti didingą nuotaiką, žadančią neeilinį įvykį – susitikimą su Radvilų miestu!
Kėdainių tiltas, kaip įvykis, nėra provincialus ar kasdieniškas. Tai dramatiškas architektūrinis pareiškimas, kuris negalėjo likti nepastebėtas ir neapkalbėtas visuomenėje.
Esu tikras, kad Kėdainių miestui labai pasisekė, kad po daugelio metų jis vėl turi statinį, kuris nepalieka abejingų. Jeigu architektūra žadina emocijas – pirmas požymis, kad prieš mus meno kūrinys.
Kaip ir kiekvienos ryškios meninės premjeros atveju – nestinga nusiteikusių kritiškai. Tai normalu.
Nesiveldami į provincialų barnį „patinka-nepatinka“, paieškokime objektyvių architektūrinių kriterijų Kėdainių tilto atžvilgiu.
Vienas tokių – Kėdainių tilto skrydis į Barseloną, į taip vadinamą architektūrinį Europos Nobelio turnyrą, kuris oficialiai vadinasi Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros premija – „Mies van der Rohe“ apdovanojimu.
Taigi, dėl medinio tilto, Kėdainiai ne tik atsirado Europos šiuolaikinės architektūros žemėlapyje, bet ir pateko į žymiausio architektūros fondo katalogus ir duomenų bazę.
Suprantama, tai svarbus įvertinimas ir architektams – būti įrašytiems objektų rikiuotėje greta pasaulinio garso kolegų: BIG (Danija), John Pawson (Jungtinė Karalystė) ar MVRDV (Olandija).
Taigi, jeigu ant Kėdainių tilto atsirastų nedidelis „Mies Award 2022“ dalyvio ženklelis, jis galėtų kukliai byloti miestiečiams ir pasauliui apie tarptautinę statinio prabą…
Priminsiu, kad į dabartinį „Mies van der Rohe“ apdovanojimo 2022 metų turnyrą atrinkti 449 projektai iš 279 miestų ir 41 valstybės. Laureato laukia 60 tūkst. eurų prizas ir tarptautinė šlovė.
„Jeigu architektūra žadina emocijas – pirmas požymis, kad prieš mus architektūros meno kūrinys.“ A. Karalius.
Garsaus modernizmo architekto „Mies van der Rohe“ vardo fondą įsteigė Barselonos miestas 1987-aisiais, tačiau tik 2001-aisiais Europos komisija pripažino šią premiją kaip oficialų ir vienintelį Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimą. Fondo konkursas vyksta kas dveji metai, tačiau šiemet dėl OVID-19 pandemijos konkursas nukeltas metais vėliau, į 2022-uosius.“
Paaiškės kitąmet
Kas dvejus metus organizuojamuose prestižiniuose „Mies van der Rohe“ apdovanojimuose 2021 metais iš 449 nominacijų net trylika suteikta Lietuvos architektų darbams.
Architektūros objektus į šį apdovanojimą teikė pripažinti Europos šalių ekspertai ir Europos valstybių architektų sąjungos ir Fondo patarėjų komitetas.
Šiais metais mūsų šaliai tarptautiniame konkurse atstovaujančius projektus atrinko Lietuvos architektų sąjunga ir du nepriklausomi ekspertai.
Kas antrus metus vykstančiame konkurse dalyvauti gali per pastaruosius porą metų realizuoti projektai. Šiemet tokių iš Lietuvos atrinkta net 13, visi jie pateko į geriausiųjų 450-uką.
2021 metų rugsėjį vyks antrasis konkurso atrankos etapas, kurio metu bus atrinkta keturiasdešimt darbų, sudarysiančių elitinę modernios Europos architektūros parodą (su katalogu), keliausiančią po didžiausius pasaulio miestus kelerius metus.
2022-ųjų vasarį paaiškės penki finalininkai – geriausi Europos architektai, o gegužę Europos Sąjunga Barselonoje iškilmingai apdovanos „Mies van der Rohe“ premijos laureatą bei įteiks specialų apdovanojimą jaunajam kylančiam Europos architektui.
(A. Barzdžiaus, A. Malinauskienės, R. Palio asmeninio archyvo nuotr.)
