„Deja, realybė dabar tokia, kad bandoma įteigti gyvenimo pagal grožį pranašumus. Statistika byloja, kad iš brandos atestatus gaunančių abiturientų net du iš trijų siekia įstoti į universitetus. Apmaudu, kad mūsų šalyje aukštinamas aukštasis mokslas, o į amatą žiūrimą be pagarbos“, – sakė net 27 metus su jaunimu dirbantis Kėdainių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas ugdymui Steponas Navajauskas.
Iki šiol dažnoje bendrojo lavinimo mokykloje mažiau drausmingiems ir prasčiau besimokantiems vaikams yra pasakoma, kad, nebandant siekti gerų rezultatų, teks eiti į „profkę“. Ji tapo savotišku jaunimo baubu. Teisybės dėlei tenka pastebėti, kad ir sudarant gimnazijų reitingus yra suskaičiuojamas tik abiturientų, įstojusių į universitetus skaičius, o įgijusių darbininkiškas specialybes ir sėkmingai įsitvirtinusių rinkoje, niekas neregistruoja.
Universitetas ne dėl tuštybės
„Gaila, kad daugelis išgyvename perdėtai sureikšminto aukštojo mokslo kultą. Mano nuomone, reikia gyventi nuosekliai. Aš patarčiau universitetus rinktis tiems jaunuoliams, kurie tikrai žino, kad eis mokslo keliu ar dirbs valstybės tarnyboje. Kitu atveju derėtų pagalvoti apie vieno ar kito amato įgijimą. Turiu priminti ir paprastą tiesą, jog universiteto diplomas darbdavių nesužavi ir jie raudono kilimo įgijusiesiems aukštojo mokslo išsilavinimą nenutiesia. Tad stojimas į bet kokį universitetą vien dėl diplomo yra nepamatuota tuštybė ir laiko švaistymas“, – sakė patyręs pedagogas.
Darbas turi būti malonus
Pasak S. Navajausko, rinktis reikia tokią specialybę, kurią įgijus į darbą bus einama su noru ir entuziazmu. „Darbe praleidžiame apie trečdalį savo gyvenimo, tad jis turi teikti malonumą ir gerus jausmus. Jei žmogus į darbą eina kaip į katorgą ir iš jo grįžta piktas bei nelaimingas, tai visa aplinka kenčia“, – svarstė Kėdainių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas.
S. Navajauskas renkantis specialybę siūlo pirmiausia išsiaiškinti vienos ar kitos profesijos neigiamas puses. Jei jos negąsdina, vadinasi, tas darbas gali būti būtent tas, kuris puikiai lydės visą gyvenimą. „Pasitaiko atvejų, kad pas mus atėję vaikinukai neslepia norį būti automechanikais vien todėl, kad jiems patinka gražios mašinos. Tada mūsų profesijos mokytojams belieka pasakyti, kad graži blizganti mašina turi purviną dugną ir tepaluotą variklį. Jei jaunuolis nesibaimina purvinų rankų, norėdamas turėti gražų daiktą, tada visos durys be problemų atsiveria. Ir vien gero uždarbio vaikytis nevertėtų. Ypač jei vienam ar kitam darbui nėra sveikatos. Puikiai suprantu, kokia atsakomybė užgula tiek patį jaunuolį, tiek jo tėvus, kai tenka rinktis profesiją. Todėl sveikinu tuos tėvus, kurie vaikus, ypač paauglystėje, skatina išbandyti kuo daugiau įvairių veiklų. Tuose bandymuose tikrai galima atrasti sau patiksiantį dalyką, kuris padės pasirinkti profesiją ateityje“, – sakė S. Navajauskas.
Drąsu pripažinti klaidas
Net ir suprasdamas nuolatinius kartų konfliktus, S.Navajauskas kviečia jaunuolius įsiklausyti į vyresniųjų patarimus. „Dabar vis dažniau pasitaiko atvejų, kai jauni žmonės, baigę universitetus, ateina į profesinio rengimo centrus ir siekia išmokti amato. Sveikinu tokius jaunuolius už drąsą prisipažinti, kad padaryta klaidų. Tačiau aš tokį žingsnį pateisinu tik tada, jei universitete yra baigiama vadybos specialybė, tada norima kurti savo verslą ir trūksta vienokių ar kitokių praktinių žinių. Reikia stebėti save, analizuoti aplinką ir pasitarus su patyrusiais bei iš tiesų teisingai ir visiškai save realizuojančiais artimaisiais daryti sprendimus. Tikiuosi, kad bus išgirstas ir mano pasakymas, kad yra perspektyvių specialybių, kurias įgijus tikrai nereikės sėdėti be darbo ir gyventi iš pašalpų. Dabar tikrai trūksta kvalifikuotų elektrikų. Mes kitais metais Kėdainių profesinio rengimo centre rinksime mokinių grupę ir mokysime ne tik pačių elementariausių dalykų, bet ir to, ko reikia šiuolaikiškam elektrikui. Tad elektroniką mėgstančius vaikinus, o galbūt ir to nesibaiminančias merginas kviečiu užsukti į profesinio rengimo centrą ir pasidomėti darbininkiškomis specialybėmis. Juk ne veltui sakoma, kad geriau tvirtas pamatas po kojomis, negu tuščios abejotinos ambicijos“, – teigė Kėdainių profesinio rengimo centro direktoriaus pavaduotojas.
