Apie istoriją Kėdainių rajono savivaldybės tarybos nario Kęstučio Valionio, neblaiviam sėdusiam prie vairo ir padariusio avariją, jau buvo rašyta. Aplinkybėms paaiškėjus, beje, ne taip jau lengvai, temą teko svarstyti ir Kėdainių savivaldybės tarybos posėdyje, vykusiame anų metų gruodžio 18-ąją.
Tik prasidėjus posėdžiui meras Valentinas Tamulis suteikė K. Valioniui galimybę pasisakyti. K. Valionis pabrėžė padaręs asmeninę klaidą, atsiprašė ir Tarybos narių, ir Kėdainių krašto žmonių. Meras, niekaip nekomentavęs pasisakymo, pakvietė balsuoti, ar išimti iš darbotvarkės klausimą dėl K. Valionio įtraukimo į Švietimo ir kultūros komitetą. Po balsavimo paaiškėjus, kad pasiūlymui nepritarta (pats meras balsavo „prieš“), klausimas toliau liko posėdžio darbotvarkėje.
Posėdžio pabaigoje jau gerokai praretėjusi Taryba ėmėsi svarstyti K.Valionio klausimą. Beje, Tarybos narė, buvusi Švietimo ir kultūros komiteto pirmininkė Nijolė Naujokienė, iki tol aktyviai posėdžiavusi, svarstant klausimą dėl jos frakcijos nario ir bendražygio perkėlimo į kitą komitetą, apskritai nedalyvavo.
Kam būtent dabar reikia tokios rokiruotės, leido suprasti vienas Tarybos narys, užsiminęs, jog tai ne paties K.Valionio iniciatyva, kad čia valdančiųjų politiniai išskaičiavimai, suprask, svarbu ne tik, į kokį komitetą ateinama, svarbiau, kokia vieta atsilaisvina – šiuo atveju, Kaimo reikalų ir aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotojo pozicija, matyt, svarbi tam tikrose politinėse dėlionėse.
Svarstant iškilo klausimas dėl politinės žinios, kuri būtų siunčiama visuomenei, jei K.Valionis vis dėlto būtų patvirtintas Švietimo ir kultūros komiteto nariu. Ir ką apie tą signalą manytų pats istorijos dalyvis.
Teisindamasis K.Valionis apeliavo į žmogiškosios prigimties netobulumą, akcentavo savo psichologinę būseną, bet politinės žinutės temos nesiėmė tęsti. Josios niekaip neakcentavo ir nuotoliniame posėdyje dar užsilikę Tarybos nariai, vieningai išreiškę emocinę paramą ir supratimą. Ta parama neapsiėjo ir be tam tikrų kuriozų. Vienas Tarybos narys, prisipažinęs nesąs abstinentu, atkreipė dėmesį į Seimą, kuris esą teisingai pasielgė su gerbiamu V.Vareikiu, kuris dabar yra atsidūręs valdančiojoje daugumoje (!).
Meras V. Tamulis pasisakymų klausėsi ir linksėjo. O pabaigoje reziumavo, kad užvis lengviausia moralizuoti, kad tikrai nereikia prisiimti teisėjų vaidmens. Siūlymui atidėti visus sprendimus K.Valionio atžvilgiu dar užsilikę nuotoliniame posėdyje Tarybos nariai pritarė. Atrodė, tema, bent kuriam laikui, išsemta.
Po kelių dienų Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai K.Valioniui skiria šioje situacijoje pakankamai švelnią ir visiškai prognozuojamą bausmę. Teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamasis neteistas, dirba. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių atžvilgiu nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis padaręs nusikalstamą veiką ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi.
Dar po dienos meras V. Tamulis vieno centrinio dienraščio portalui duoda interviu, kuriame tvirtina, kad K.Valionis niekaip negali likti vietos savivaldybės tarybos nariu. Esą į šį nusižengimą turi būti reaguojama itin griežtai, tokie dalykai negali būti toleruojami. Iš pradžių K.Valionio bus paprašyta pačiam padėti ant stalo mandatą. Jei jis to nepadarys, planuojama pradėti Tarybos nario įgaliojimų nutraukimo procedūrą.
Kyla natūralus klausimas, kas gi nutiko, kad meras V.Tamulis staiga visiškai keičia poziciją ir iš supratingo linksėtojo tampa negailestingu prokuroru?
Vienas paaiškinimas toks: duodamas interviu centrinei žiniasklaidai Kėdainių meras, bijodamas, kad bus apkaltintas dangstymu, staiga nusprendė būti itin principingas ir skaidrus ir principingai „metė“ bendražygį.
Antrasis paaiškinimas papildo pirmąjį: politiškai teisinti K.Valionį tapo pernelyg komplikuota, todėl buvę bendražygiai nutarė tiesiog išstumti jį iš Tarybos, pakeisti kitu.
Aišku, vairavimas išgėrus niekaip nepateisinamas, tačiau vis dėlto, kam tiek suokti ir linksėti, jei paskui meti ir parduodi?
Tai tikrai garbinga pozicija?
