Daugelį metų, nuo baudžiavos iki sovietmečio pabaigos, visos Lietuvos žmonės, neišskiriant ir kėdainiečių, turėjo tikėti viskuo, ką pasakydavo valdžia. Kad ir kokios bėdos užklupdavo, kad ir kokie sveiku protu sunkiai suvokiami valdžios sprendimai būdavo priimami, visa tai buvo pateikiama kaip būtinybė ir neišvengiamas gėris. O jei kažkas drįsdavo viešai suabejoti valdžios sprendimais, netrukus sulaukdavo pačių įvairiausių represijų.
Nors šie laikai senų seniausiai nuėjo užmarštin, jau tris dešimtmečius gyvename laisvoje Lietuvoje, kuriems ne kuriems valdžios atstovams susitaikyti su kitokiu požiūriu nepakeliamai sunku, o kitaip manantys, kalbantys ar rašantys čia pat skundžiami pačioms įvairiausioms institucijoms.
Už kritišką nuomonę – į etikos sargų rankas
Apie istorijas, kai valdžioje esantys politikai tiesiog persekioja ne pagal jų norus dirbančius, rašančius, kalbančius žurnalistus, pastaruoju metu teko girdėti ne kartą ir ne du. Ką jau kalbėti apie Baltarusiją, kurioje pastaruoju metu laisvas žodis tapo didžiausiu valdžios taikiniu.
Deja, bet ir 2019 metų pavasarį išrinkta Kėdainių rajono valdžia tapo itin jautri kitokiai nuomonei, o dar labiau – kritikai.
Ir nors šie laikai senų seniausiai nuėjo užmarštin, jau tris dešimtmečius gyvename laisvoje Lietuvoje, kuriems ne kuriems valdžios atstovams susitaikyti su kitokiu požiūriu nepakeliamai sunku, o kitaip manantys, kalbantys ar rašantys čia pat skundžiami pačioms įvairiausioms institucijoms. Tiesa, dviejų įtakingų Kėdainių rajono politikų skundus išnagrinėjusi Visuomenės informavimo etikos komisija nustatė, kad minėtos laikraštyje „Kėdainių mugė“ spausdintos publikacijos atitinka visuomenės informavimo etikos reikalavimus.
Šių metų pradžioje Visuomenės informavimo etikos komisija (VIEK) sulaukė dviejų įtakingų Kėdainių rajono valdžios atstovų skundų, nukreiptų prieš laikraštį „Kėdainių mugė“ dėl jame spausdintų publikacijų.
Viena jų – visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ viena steigėjų, rajono tarybos frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnė, įtakinga politikė Nijolė Naujokienė, kitas – rajono savivaldybės administracijos direktorius ir visuomeninio judėjimo „Mūsų krašto sėkmei“ pirmininkas Arūnas Kacevičius.
N. Naujokienė – nekritikuojama?
Įtakingai Kėdainių rajono politikei N. Naujokienei užkliuvo šių metų sausio 21 dieną laikraštyje „Kėdainių mugė“ spausdinta publikacija „Tarp pažadų ir realybės – milžiniška finansinė skylė“, kurioje buvo pristatomas 2020 metų patvirtintas rajono strateginis planas, gerokai prasilenkiantis su finansinėmis galimybėmis.
„Kaip lakštingala negali nečiulbėti, taip Kėdainių rajono valdžia negali nežadėti. Praėjusių metų pavasarį su didžiuliu sunkiai įgyvendinamų pažadų portfeliu į valdžios koridorius įsiveržę politikai braižė gaires, kaipgi gyvensime artimiausius trejus metus. Rajono savivaldybės tarybos posėdyje svarstant 2020–2022 metų strateginį planą paaiškėjo, kad tarp 2020-aisiais numatytų valdžios užmojų ir realių finansinių galimybių žioji didžiulė – apie 8 milijonų eurų – praraja. Tačiau tokie akis badantys faktai nesutrukdė patvirtinti ypač iškalbingos rajono vystymosi strategijos, kuri grindžiama ne realiomis galimybėmis įgyvendinti užsibrėžtus tikslus, o siekiant pristatyti visuomenei kuo patrauklesnį planą, gerokai prasilenkiantį su finansiniais ištekliais“, – rašoma publikacijoje.
Joje nuskambėjo ir aštresnių politikų komentarų dabartinės valdžios atstovų atžvilgiu, o įtakinga Kėdainių rajono politikė N. Naujokienė savo pasirašytame skunde pabrėžė, kad minėtame straipsnyje parašyta kritiška, neigiama informacija tiesiogiai apie ją.
N. Naujokienei užkliuvo publikacijos vieta, kurioje keliamas klausimas: „Taigi, kam kurti tokius strateginius planus, kurie yra tiesiog neįgyvendinami?“
Įtakinga Kėdainių politikė VIEK adresuotame skunde taip pat akcentavo ir publikacijos dalį, kurioje cituojamas rajono tarybos opozicijos lyderis, kadenciją baigęs rajono meras Saulius Grinkevičius: „O išgirdus rajono tarybos valdančiosios frakcijos vadovės Nijolės Naujokienės pareiškimus, kad čia viskas gerai, tai, mano nuomone, reiškia, jog šie žmonės visiškai neturi kompetencijos vesti mūsų kraštą į priekį. Net sunku suvokti, kaip, pavyzdžiui, N. Naujokienė galėjo vadovauti rajonui; kam apskritai kurti tokius planus, kam kvailinti žmones…“
Skundą teikė vienas, pasirašė – kitas
Dar viena publikacija, kuri užkliuvo dabartinės Kėdainių valdžios atstovams, buvo tos pačios dienos laikraščio „Kėdainių mugė“ išspaudinta publikacija „Atliekų brangimo mokesčio galima išvengti“, kurioje analizuojamas tuo metu buvęs itin aktualus klausimas dėl planuoto didinti mokesčio už atliekų tvarkymą ir surinkimą.
Minėtame straipsnyje buvo dėstoma nuomonė, kad Kėdainių rajono valdžia per jai palankią spaudą bando žmones įtikinti, jog mokesčius ženkliai reikia didinti dėl to, kad ateityje nebūtų plečiamas Zabieliškio regioninis sąvartynas. „Tai – manipuliacija, neturinti daug bendro su tiesa“, pabrėžiama minėtoje publikacijoje.
Kėdainių rajono valdžios atstovai skunde VIEK pabrėžė, kad minėtu straipsniu skaitytojams siekiama sudaryti nuomonę, kad savivaldybės administracija į nagrinėjamą klausimą žiūri „neįtikėtinai abejingai“ ir „atsainiai“, taip pat kaltinama „apsileidimu“.
Tiesa, dar įdomiau, kad minėtą skundą pateikė N. Naujokienė, kaip frakcijos „Mūsų krašto sėkmei“ seniūnė, o pasirašė administracijos direktorius A. Kacevičius.
Tačiau, kad ir kaip bebūtų, šiuos du įtakingų Kėdainių rajono politikų skundus išnagrinėjusi Visuomenės informavimo etikos komisija nustatė, kad minėtos laikraštyje „Kėdainių mugė“ spausdintos publikacijos atitinka visuomenės informavimo etikos reikalavimus.
