Vasario 20 dieną Briuselyje vyks Europos Vadovų Taryba, kuri tarsis dėl 2021–2027 metų bendrijos biudžeto, aptars daugiametę finansinę programą. Europos Sąjungos (ES) valstybių narių pozicijos skirtingos, tačiau bene svarbiausias klausimas – ar šalių įnašai į ES biudžetą duos joms naudos, kokia situacija su Jungtine Karalyste (JK) po „Brexit“.
Pasak Europos Parlamento „Atnaujinkime Europą“ frakcijos ir Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio nario Petro Auštrevičiaus, abi pusės išsakė savo lūkesčius ir pirminę poziciją.
– Kaip ES ir britai atrodo po „Brexit“?
– Vasario mėnesį Europos Parlamentas priims derybų mandatą su Jungtine Karalyste, o kovo mėnesį prasidės derybos. Abi pusės išsakė savo lūkesčius ir pirminę poziciją. Britai dar kartą patvirtino, kad nori visiško suverenumo teisinėje sistemoje ir ekonominėse derybose. Jie nori turėti savo reguliacines taisykles, aplinką. Jie nesiruošia remtis Europos Sąjungos taisyklėmis, standartais. ES išsakė poziciją, kad sieks geriausio susitarimo atsižvelgiant į abiejų pusių interesus.
Išvada būtų tokia – Jungtinė Karalystė tikrai mums bus trečioji valstybė ekonominių santykių srityje. Mums reikia ruoštis laisvai prekybai, tačiau tikrai nebebus taip, kaip buvo kartu esant vieningoje rinkoje.
Kitaip tariant, bus skirtingos taisyklės, pavyzdžiui, veterinarinės ir sanitarinės taisyklės arba transporto ir socialinės politikos reguliavimas. Šie dalykai bus atskiri ir skirtingi Jungtinei Karalystei.
– Ar per metus įmanoma pasiekti, kad derybos su JK būtų pabaigtos?
– Turime išspręsti daugybę klausimų, todėl derybos bus labai intensyvios. Svarbiausia, kad būtų pakankamai geros politinės valios.
Manau, kad galima išspręsti, tačiau galbūt bus sudėtinga sutarti dėl labai jautrių klausimų. Ir pirmiausiai dėl žvejybos. Dėl žvejybos klausimų turi būti sutarta iki liepos 1 dienos, taip yra nurodyta derybų mandate. Nuo to priklausys kitų derybų eiga.
Kitaip tariant, derybos mažuose, labai techniškuose sektoriuose gali apspręsti visų derybų eigą. Labai norėčiau, jog abi pusės parodytų gerą, stiprią politinę valią ir norą turėti stabilius, ilgalaikius, abipusiai naudingus įvairius – ekonominius, saugumo, politinius – santykius.
– Kokios sritys, Jūsų nuomone, yra pačios sudėtingiausios ir svarbiausios?
– Be jokios abejonės, iš ekonominės srities, – žvejyba. Tai – susitarimai žvejybos ir transporto srityse, prekių kilmės nustatymas, visos veterinarinės ir fitosanitarinės patikrų taisyklės, taip pat saugumo ir gynybos sritys.
Pastarojoje srityje ES ir JK turi daugybę interesų. Mes esame susiję ir per NATO narystę. Sakyčiau, šiose dvejose srityse – ekonomikoje bei saugumo ir gynybos, matysime labai dinamišką derybinį procesą. Galbūt bus ir įvairių komentarų, tačiau siūlyčiau matyti tikslą, o ne detales.
– Minėjote, kad Kanados laisvos prekybos sutartis gali būti kaip pagrindas deryboms ir santykiams su Jungtine Karalyste. Ką tai reiškia?
– Tai reiškia, kad JK aiškiai pasakė, kad nenori būti ES vidaus rinkos dalimi. JK mato savo santykius su ES grindžiamus pagilinta laisva prekyba, naudojantis pačiais geriausiais pasauliniais pavyzdžiais su nuliniais tarifais. JK ministras pirmininkas Borisas Džonsonas sakė: „Mes norime visapusiškos nepriklausomybės, taip pat ir ekonominės.“ Tai reiškia, kad išėjimas iš vidaus rinkos yra pirmaeilis uždavinys Jungtinei Karalystei.
– O ES tenkina tokie santykiai, kaip laisvos prekybos sutartis su Kanada?
– Taip, kaip su trečiąja valstybe, mus tenkina, nes laisvos prekybos susitarimas su Kanada yra pavyzdinis. Jis labai geras ir abi pusės liko patenkintos, bet, žinoma, su JK mus sieja visai kita istorija, ryšiai, todėl mūsų lūkesčiai ir buvo šiek tiek didesni, tačiau mes turime gerbti britų pasirinkimą.
– Dėl Mobilumo paketo ES parlamente liko paskutinis balsavimas. Ar galima kažką pakeisti, ar Lietuva ir kitos Rytų Europos šalys jau nuleido rankas?
– Mūsų netenkina susitarimai Mobilumo paketų srityje, todėl su vienminčiais kolegomis ruošiame pataisas, kurias dar kartą bandysime teikti Transporto komitete, kur jos būtų svarstomos. Ypač dėl sunkvežimių grąžinimo, kuris nedera su sveiku protu.
Žinoma, priklausomai nuo svarstymo baigties Transporto komitete, tam tikras pataisas bandysime teikti ir į plenarinę sesiją. Mes rankų tikrai nenuleidome.
– ES biudžetas yra 1,135 mlrd. Eur įsipareigojimų (2018 m. kainomis), t.y. 1,11 proc. ES 27 šalių narių bendrųjų nacionalinių pajamų. Šis biudžetas, lyginant su ankstesniais ir išėjus JK, yra mažas. Vokietijos ambicijų trūksta. Kaip manote, ar jis augs?
– Vokietijos ekonomika laimi vidaus rinkoje, jų konkurencingumas, ekonominė padėtis jiems yra labai palanki. Mes, kaip mažesnės ekonomikos rinkos, taip pat esame Vokietijos ekonomikos sėkmės priežastis. Todėl tikiuosi, kad, jeigu Vokietija nori politiškai ir finansiškai vaidinti didesnį vaidmenį ES po JK pasitraukimo, tai būtų labai geras ženklas ir galimybė Vokietijai sugrįžti kaip ambicingai valstybei su didesniu biudžetu, tuo pačiu ir sprendimų priėmimų galia. Tai galbūt paskatintų ir pagerintų daugiašalio biudžeto derybų kontekstą.
Matau kai kurias diskusijas tuo klausimu ir, tiesą sakant, finansinės galimybės Vokietijos pusėje taip pat egzistuoja.
