Kėdainių rajonui ypač sunkiai išgyvenant demografines ir senstančios visuomenės problemas, palaipsniui jos netruko persimesti ir į švietimo sektorių. 2019 metų duomenimis, rajono ugdymo įstaigose dirbo net 39,5 procento 50–60 metų amžiaus mokytojų, o vyresnių nei 60 metų – daugiau nei penktadalis, t.y. 20,4 procento.
Žvelgiant į tokius skaičius, kyla natūralus klausimas, kas jau po keleto metų mokys Kėdainių rajone besimokančius vaikus, kai vyresnio amžiaus mokytojai sulauks pensinio amžiaus? Išeitis yra – visomis įmanomomis priemonėmis stengtis į ugdymo įstaigas pritraukti jaunus specialistus, tačiau bėda ta, kad jauni mokytojai dažniau žvalgosi į didmiesčius. Jų netenkina ne tik darbo sąlygos tuštėjančiuose regionuose, bet ir visą švietimo sektorių kamuojančios struktūrinės problemos – maži atlyginimai, valdžios planai optimizuoti mokyklų tinklą, uždarant mažiausiai mokinių turinčias mokyklas.
O ypač sudėtingą situaciją Kėdainių rajone puikiai iliustruoja skaičiai. Mūsų rajono mokyklose 2019 metais dirbo vos 1,9 procento mokytojų iki 30 metų, o 30–39 metų amžiaus pedagogai sudarė taip pat labai mažą dalį – 11,1 procento. Nuo 40 iki 49 metų mokytojai sudarė 27,1 procento.
Dar didesnės demografinės problemos – jau netrukus?
Taigi Kėdainių rajono valdžiai jau ne rytoj, ne po savaitės ar po metų, bet šiandien reikia ieškoti šios didžiulės problemos sprendimo būdų. Kitu atveju, neateinant jauniems mokytojams, kurie pakeistų daugelį metų dirbusiuosius, užsisuks dar didesnis problemų ratas. Norinčios Kėdainių rajone gyventi šeimos, kurių pastaruoju metu ir taip mažėja, tiesiog bus priverstos kraustytis ten, kur jų vaikams bus užtikrinamas kokybiškas ugdymo procesas. Tad nesprendžiant švietimo problemų egzistuoja didžiulė tikimybė, kad gyventojų skaičius rajone artimiausiais metais gali dar labiau sumažėti.
Taigi, ką Kėdainių rajono valdžia siūlo jauniems mokytojams?
2020–2022 metų strateginiame plane valdžia ketina skirti dėmesį mokytojų motyvacijos didinimui, tačiau kiek tos priemonės gali jaunus specialistus padėti privilioti į mūsų rajono mokyklas, nežinia. Tačiau bent jau popieriuje planas pristatomas itin skambiai:
gerinti mokytojų darbo ir socialines sąlygas;
įgyvendinti jaunų mokytojų pritraukimą;
ugdymo įstaigų emocinės saugios, draugiškos aplinkos gerinimas;
tobulinti mokytojų kvalifikacijos, profesinių kompetencijų ir profesinį augimą;
mokytojus skatinti už kryptingą pedagoginę veiklą ir pasiektus rezultatus;
stiprinti ugdymo įstaigų ir socialinių partnerių bendradarbiavimą.
Po mokytoją – per metus? Ar to pakaks?
Tačiau šis Kėdainių rajono valdžios planas skambiai atrodo tik į jį pažvelgus, o pradėjus gilintis į jo užtikrinimo priemones, tikėtina, kad ir po kelių metų ugdymo įstaigose turėsime tokią pat blogą ar dar prastesnę situaciją.
Šiais metais planuojama skirti 3 tūkstančius eurų mokytojų kanceliarinėms išlaidoms važiavimo dirbti išlaidų kompensavimui.
Dar 1 tūkstantį eurų valdžia planuoja biudžete rasti būsto nuomos dalinei kompensacijai. Vienas jaunas specialistas gali tikėtis, kad jam pagal šią priemonę bus kompensuota 50 eurų mėnesiui. Taigi nesunku suskaičiuoti, kad vienam į Kėdainių rajoną dirbti atvykusiam jaunam mokytojui būtų skirta 600 eurų, o jei į mūsų krašto mokyklą atvyktų dar vienas specialistas, jis už būsto nuomą kompensaciją gautų tik 8 mėnesius.
Tai ar tikrai Kėdainių rajonui pakanka prisivilioti tik vieną jauną specialistą per metus?
Dar 1 tūkstantį eurų iš biudžeto ketinama skirti dalį lėšų persikėlimo išlaidoms padengti. Priemonė numato, kad vienas mokytojas gali tikėtis iki 300 eurų. Tai reiškia, kad tūkstančio eurų užtektų geriausiu atveju užtektų trims mokytojams.
Taip pat 1 tūkstantį eurų ketinama skirti mokytojų tarptautinių kvalifikacijos tobulinimo renginių išlaidų daliniam kompensavimui. O 3 tūkstančius eurų daliniam persikvalifikuojančių mokytojų studijų finansavimui.
Ne šiemet, o nuo kitų – 2021-ųjų – metų Kėdainių rajono valdžia 59 tūkstančius eurų ketina atseikėti savivaldybės mokykloms už mokinių parengimą olimpiadoms ir pasiekimus, taip pat už inovatyvias ugdymo idėjas bei jų įgyvendinimą.
Tačiau klausimas vienas, ar bebus kam rengti mokinius olimpiadoms ir įgyvendinti inovatyvias ugdymo idėjas?
