Pagaliau kėdainiečiai turi erdvę, skirtą vaikų ir jaunimo laisvalaikiui. Praėjusią savaitę po visą vasarą trukusių rekonstrukcijos darbų oficialiai atidarytas Vytauto parkas, vieta, orientuota į laisvalaikį šeimai bei vaikams. Tai dar vienas žingsnis link idėjos sukurti Kėdainiuose infrastruktūrą, leisiančią patogiai gyventi tiek vyresnio amžiaus žmonėms, tiek ir jaunimui su šeimomis.
Sovietmečio reliktus pakeitė šiuolaikinė erdvė
Kuomet kiti šalies miestai vienas po kito kūrė vaikams skirtus parkus su įvairiomis karstynėmis, spalvingomis karuselėmis bei kitais mažųjų džiaugsmais, Kėdainiai šiuolaikiškos erdvės neturėjo.
Vaikai galėjo džiaugtis nebent sovietmečio statybininkų išmonės rezultatais, daugiabučių kiemuose įrengtomis griozdiškomis betono konstrukcijomis, kuriose, pagal to meto supratimą turėjo žaisti bei iš tiesų žaidė vaikai. Tik visai neseniai nuspręsta šį, sentimentus kai kam gal ir keliantį sovietmečio palikimą galutinai likviduoti. Išardyti pavojų keliančias, išklerusias karuseles bei kitas metalo ir betono „atrakcijas“ ir įkurti šiuolaikišką, saugią erdvę vaikams.
Žaidimų aikštelė su pasakų nameliais, juose esančia garso įranga, įvairios karstynės, laipynės, skirtingos dviračių trasos, petankės aikštelės senjorams, smėlio dėžė bei įvairūs kalniukai laipiojimui bei esminė šio parko puošmena – kintančių srovių bei apšvietimo, „šokantis“ fontanas.
Visa tai kainavo 890 tūkst. eurų. Kitaip tariant sumą, kurios didžiąją dalį sudaro Europos Sąjungos paramos lėšos, investuota į visų kėdainiečių gerovę, darant gyvenimą dar patogesniu nei kokybiškesniu.
Ar visi džiaugsis parku? Tikrai ne
Ar ši suma didelė? Galbūt nereikėjo tiek daug išleisti lėšų? Prasidėjus vietos savivaldos rinkimų kampanijai pasigirs įvairių svarstymų. Neabejotinai pragys ir nenuilstantys kritikai, nuolat bandantys įrodyti, jog viskas, kas šiuo metu vyksta Kėdainiuose – tik blogai arba labai blogai.
Tuomet reikėtų priminti ir kitą „amžiaus“ projektą, net 1,4 mln. litų (senąja valiuta – red.) kainavusį Ramybės skvero įrengimą su nuolat gedusiu ir tikru miesto komunalininkų galvos skausmu tapusiu fontanu.
Konvertavus kainą litais į eurus, Ramybės skvero įrengimas atsidėjo 0,4 mln. eurų. Tai daugiau, nei dukart mažiau už Vytauto parko rekonstrukciją.
Tačiau lyginti du skirtingus objektus vertinant tik darbams išleistas sumas – būtų visiškai netikslinga ir nedora. 2013–2014 metais, kai buvo rekonstruojamas Ramybės skveras ir Lietuvoje cirkuliavo senoji valiuta – litas, tiek darbų, tiek ir statybinių medžiagų kainos buvo nepalyginamai mažesnės.
Kas svarbiau – puošnumas ar funkcionalumas?
Kitas svarbus kriterijus, paties objekto plotas bei jame įrengta infrastruktūra. Ramybės skveras, nors ir turintis suoliukus, takelius, problemiškai veikiantį fontaną bei keistoką konstrukciją, kurią kėdainiečiai praminė „raudų siena“ nei iš tolo neprilygsta atgimusiam Vytauto parkui.
Neprilygsta ne tik savo dydžiu, bet ir kuriama pridėtine verte. Jeigu Ramybės skveras labiau atlieka brangiai įrengtos, dekoratyvios erdvės reprezentacinę funkciją, praėjusią savaitę tvarkyti baigto Vytauto parko misija ir svarba žmonėms iš esmės skiriasi.
Šalia daugiabučių, kuriuose gyvena daugybė šeimų, įrengta teritorija skirta praktinei funkcijai – aktyviam laisvalaikiui – pramogoms ir sportui. O vertinant investuotų lėšų sukurtos vertės kontekste, galima vienareikšmiškai teigti, kad Vytauto parke dekoratyvumą nustelbia įvairiapusis funkcionalumas. Nes visa tai ne vien trinkelėmis grįsta teritorija su suoliukais ir fontanu, o multifunkcinė erdvė, traukianti žmones, kviečianti juos aktyviai veiklai. Tai analogų mieste neturintis traukos objektas, kuriame sau mielų užsiėmimų ras tiek šeimos su pačiomis mažiausiomis atžalomis, tiek paaugliai ir senoliai.
