Search
Pradžia

Investuotojų planai Kėdainių rajone, Tiskūnų seniūnijoje statyti vėjo jėgaines sunerimti privertė vietos bendruomenę. Žmonės tikina nesantys nusistatę prieš atsinaujinančią energetiką, tačiau piktinasi negaunantys informacijos, kaip ir ką jų kaimynystėje ketinama statyti. Dar daugiau aistrų sukėlė investuotojų sprendimas atidėti planuotą susitikimą su vietos gyventojais. Rajono meras Saulius Grinkevičius tikina, kad šioje, kaip ir panašiose kitose situacijose, būtinas investuojančio verslo dialogas su vietos bendruomenėmis.

Žmonės gyvena nežinomybėje

„Iki šio laikotarpio žmonės į mūsų kraštą gyventi kėlėsi turėdami lūkestį gyventi gražioje ir ramioje aplinkoje. Pastačius vėjo jėgainių parką, kraštas praras rekreacinį patrauklumą, atpigs vietos gyventojų turtas“, – baiminasi Tiskūnų bendruomenės atstovai.

Vaizdingoje vietoje, netoli Nevėžio įsikūrusios Tiskūnų gyvenvietės pašonėje planuojamam vėjo jėgainių parkui ėmė priešintis vietos gyventojai. Juos vienijančios bendruomenės pirmininkė tikina – žmonės negauna reikiamos informacijos apie stambų projektą ir pagrįstai baiminasi, kad pastačius jėgaines negrįžtamai suprastės jų gyvenimo sąlygos.

„Mūsų bendruomenė nėra nusiteikusi prieš verslą, o juo labiau nesiekiame žlugdyti investicinių planų. Tačiau mes turime žinoti… Mūsų kaime stato, o niekas nieko žmogiškai nepaaiškina ir nepasako. Mūsų žiniomis, čia norima statyti 17 vėjo jėgainių, jos bus labai galingos, kokių Lietuvoje dar nėra“, – sakė Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė Vida Vansevičienė.

Dar daugiau nerimo ir nežinomybės pasėjo vėjo jėgaines statyti planuojančios bendrovės „Kėdainių vėjas“ sprendimas atšaukti planuotą susitikimą su vietos gyventojais. Verslininkai tiskūniečiams atsiuntė laišką, kuriame tikinama, jog norint išsamiai atsakyti į visus juos dominančius klausimus, reikia papildomai pasiruošti.

Kalbama, neva taip verslininkai siekia laimėti laiko, galbūt net siekia savo planus įgyvendinti be vietos gyventojų žinios ir pritarimo.

Siekia naudos bendruomenei

„Įdomiausia tai, jog prieš kelis metus vykusiame projekto pristatyme mums buvo pasakyta kas ir kur bus statoma, tačiau dabar nėra jokio aiškumo. Panašu, kad einama „va bank“, – svarstė Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė.

Vietos gyventojų interesams atstovaujanti moteris minėjo norinti, kad savo planus verslininkai derintų su vietos bendruomene, kad nepablogintų esamos infrastruktūros. O tai, pasak V. Vansevičienės, gali nutikti.

„Įsivaizduokite, kokio galingumo technika važinės neseniai asfaltuotais mūsų keliais, kurių danga tokioms apkrovoms nėra pritaikyta. Statant jėgaines bus kasinėjama žemė, tiesiami elektros kabeliai. Ar nenutiks taip, kad aplinka nuo viso to tik nukentės ir nebus iki galo sutvarkyta?“ – nuogąstavo V. Vansevičienė.

Mūsų bendruomenė nėra nusiteikusi prieš verslą, o juo labiau nesiekiame žlugdyti investicinių planų. Tačiau mes turime žinoti… Mūsų kaime stato, o niekas nieko žmogiškai nepaaiškina ir nepasako. Mūsų žiniomis, čia norima statyti 17 vėjo jėgainių, jos bus labai galingos, kokių Lietuvoje dar nėra.

Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė Vida Vansevičienė.

Savo nuogąstavimus bei klausimus gyventojai išdėstė rašte bendrovei „Kėdainių vėjas“ ir tikisi sulaukti išsamių atsakymų.

„Kodėl vėjo jėgainių parkui nepanaudojama buvusio aerodromo teritorija ar pramonės rajonas? Jeigu vis tiktai jėgainės statomos – kokia nauda artimiausiai Tiskūnų bendruomenei? Kuo prisidės prie gerovės gerinimo šioje bendruomenėje?“, – investuotojams adresuotame rašte verslininkų klausė Tiskūnų bendruomenė.

Bendrovės atstovas ramina gyventojus

Vėjo jėgainių parką Kėdainių rajone statyti planuojančios Vilniuje registruotos bendrovės „Kėdainių vėjas“ direktorius Saulius Velička tikino – į visus bendruomenės klausimus bus atsakyta, taip pat ketinama prisidėti prie vietos gyventojų gerbūvio. Tokia praktika, pasak vadovo, jo atstovaujamo verslo taikoma ir kituose rajonuose, statant vėjo elektrines, dalis projekto biudžeto skiriama vietos bendruomenių gerovei.

Verslininkas tikino, kad atsižvelgiant į gyventojų nuogąstavimus dėl galimo vėjo jėgainių keliamo triukšmo ar vibracijos, jau anksčiau buvo nuspręsta atsisakyti dalies investicijų.

S. Veličkos teigimu, jeigu pagal visuomenės sveikatos centro normas leidžiamas atstumas nuo vėjo jėgainės iki gyvenamųjų namų yra 200 metrų, šiuo atveju jis padidintas iki 1 kilometro.
„Eidami į kompromisą su vietos gyventojais mes atsisakėme dalies jėgainių, nors išlaikydami visus reikiamus atstumus galėjome jas statyti“, – sakė S. Velička.

Kėdainių rajone investuoti į vėjo energetiką ketinančios bendrovės jėgainių parką, preliminariais skaičiavimais, turėtų sudaryti apie 15 jėgainių. Vienos vėjo elektrinės kaina siekia apie 3 mln. eurų, o galingumas – apie 3 megavatus.

„Suprantu vietos žmonių nuogąstavimą dėl galimo triukšmo ar vibracijos. Tačiau vėjo energetikoje naudojamos technologijos nuolatos tobulėja, tad triukšmo lygis taip pat mažėja. Dabar gaminamos jėgainės dirba kur kas tyliau, nei tos, kurias gamino anksčiau. O statybos Kėdainių rajone turėtų prasidėti ne anksčiau, kaip po dvejų metų, per tą laiką technologijos dar labiau pažengs į priekį“, – prognozavo bendrovės „Kėdainių vėjas“ direktorius S. Velička.

Į visus gyventojams iškilusius klausimus S. Velička sakė atsakysiantis po kelių savaičių, kai bus surengtas susitikimas su bendruomene.

Ketina pasitelkti advokatus

Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius ragina investuotojus ieškoti dialogo su vietos bendruomenėmis. Nes to nedarant, kyla natūralus ir suprantamas žmonių nepasitenkinimas.

Vėjo elektrinių parko projektą dar 2010 metais palaimino tuometė Kėdainių rajono savivaldybės taryba, pritarusi leidimui rengti jėgainių išdėstymo Vilainių seniūnijoje specialųjį planą.

Šiuo metu toliau vyksta specialiojo plano rengimas, kuriam turėtų pritarti arba nepritarti Kėdainių rajono savivaldybės taryba. Ar politikai gali blokuoti vietos gyventojų nepasitenkinimą keliančius verslininkų planus laukuose statyti vėjo elektrines?

Kėdainių rajono savivaldybės architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Vytautas Kundrotas minėjo, kad tarybai nepritarus, verslininkai šį verdiktą gali skųsti teismui. O toks precedentas rajone jau yra buvęs, savivaldybė pralaimėjo teisminį ginčą.

„Jeigu tarybos sprendimu specialusis planas patvirtinamas, tuomet pagal jį būtų rengiamas techninis projektas. Jį reikėtų suderinti, o tik tuomet būtų išduotas leidimas statybai. Visas šis procesas, dokumentacijos rengimas gali trukti ir metus, ir dvejus“, – sakė V. Kundrotas.

Bendrovė „Kėdainių vėjas“ elektrines statyti planuoja iš vietos gyventojų 99 metams išnuomotuose žemės sklypuose.

„Jeigu vėjo elektrinių parkui bus lemta iškilti, mes sieksime, kad dėl jo kaimynystės nenukentėtų vietos žmonės. O taip pat, kad čia investuojantys verslininkai prisidėtų ir prie bendruomenės gerbūvio, kad gyvenimo sąlygos tik pagerėtų“, – argumentus kartojo Tiskūnų bendruomenės centro pirmininkė V. Vansevičienė.

Bendruomenės centro vadovė sakė nusiteikusi bendraujant su verslininkais pasitelkti advokatų kontorą. Taip, anot V. Vansevičienės, būtų išvengta galimų nesusipratimų, o pasiekti tarpusavio susitarimai įgautų teisinę formą.

Meras už gyventojų ir verslininkų dialogą

Tiskūnų bendruomenės atstovai apie savo nuogąstavimus susitikimo metu pranešė ir Kėdainių rajono merui Sauliui Grinkevičiui.

„Aš tikrai nesu prieš atsinaujinančios energetikos šaltinių projektus. O sulaukus neigiamo vietos gyventojų požiūrio, kurie pajus vienokią ar kitokią įtaką, verslininkus visada raginu važiuoti pas žmones, su jais kalbėti, argumentuoti bei siūlyti bendruomenėms savo indėlį“, – akcentavo rajono meras S. Grinkevičius.

Tikrai nesu prieš atsinaujinančios energetikos šaltinių projektus. O sulaukus neigiamo vietos gyventojų požiūrio, kurie pajus vienokią ar kitokią įtaką, verslininkus visada raginu važiuoti pas žmones, su jais kalbėti, argumentuoti bei siūlyti bendruomenėms savo indėlį. O nesant susikalbėjimo su vietos bendruomenėmis, kai projektai vykdomi „buldozerio“ principu, ignoruojant gyventojus, tai iššaukia atitinkamą reakciją.

Rajono meras Saulius Grinkevičius.

Pasak rajono savivaldybės vadovo, nesant susikalbėjimo su vietos bendruomenėmis, kai projektai vykdomi „buldozerio“ principu, ignoruojant gyventojus, tai iššaukia atitinkamą reakciją.
S. Grinkevičius minėjo pavyzdį, kurį išgirdo viešėdamas Jungtinėse Amerikos Valstijose iš vieno miestelio mero. Ten vietos savivaldybė net nesvarsto projekto, jeigu investuotojams nepavyko susikalbėti su gyventojais.

„O pas mus esama nemažai situacijų, kai tiesiog nemokama kalbėti su žmonėmis. Kai su jais nesišnekama, kyla natūralus nepasitenkinimas. Todėl dar kartą noriu inicijuoti abipusį dialogą. Juk aš atstovauju ne tik įstatymą, bet ir Kėdainių žmones, todėl noriu, kad tarp šių dalykų – investicijų ir gyventojų gerovės, visada būtų balansas“, – akcentavo rajono meras S. Grinkevičius.