Švietimo reforma, etatinis apmokėjimas už mokytojų darbą visuomenėje, ypač tarp mokytojų sukėlė ir tebekelia nemažai aistrų. Paaiškėjo, jog egzistuoja dar viena kritikos sulaukusios reformos grėsmė – perpus sumažėjus finansavimui mokykloms gali tekti atleisti pagalbos specialistus: psichologus, socialinius pedagogus, mokytojų padėjėjus, bibliotekininkus. Ar Kėdainių rajonui pavyks išlaikyti šiuos specialistus, priklausys nuo politikų sprendimo. Artimiausiame rajono savivaldybės tarybos posėdyje šių specialistų atlyginimams bus papildomai prašoma skirti 35,6 tūkst. eurų.
Tamsioji reformos pusė
Mokinio krepšelis, klasės krepšelis bei etatinis apmokėjimas už pedagogų darbą. Šios, esminės nemažai kritikos sulaukusios švietimo reformos sąvokos neduoda ramybės ir pedagogų kolektyvams, ir mokinių tėvams. Ima aiškėti, jog pasikeitus apmokėjimo tvarkai vietoje žadėto mokytojų atlyginimo didėjimo kai kuriose švietimo įstaigose susidarė keista situacija – didžiausią krūvį turėjusiems, mokinių vertinamiems pedagogams atlyginimai sumažėjo, o tiems, kurių krūvis buvo mažesnis – atlygis padidėjo.
Pasikeitus finansavimo tvarkai išryškėjo dar viena problema. Vaikų skaičiui mažėjant, atitinkamai mažinamas finansavimas, kuris tenka pagalbinių specialistų bei švietimo įstaigų vadovų atlyginimams. Dėl to iškilo reali grėsmė mokykloms likti be bibliotekininkų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Preliminariais skaičiavimais, jiems skiriamas finansavimas sumažėjo perpus.
Pasikeitus finansavimo tvarkai išryškėjo dar viena problema. Vaikų skaičiui mažėjant, atitinkamai mažinamas finansavimas, kuris tenka pagalbinių specialistų bei švietimo įstaigų vadovų atlyginimams. Dėl to iškilo reali grėsmė mokykloms likti be bibliotekininkų, socialinių pedagogų, mokytojų padėjėjų. Preliminariais skaičiavimais, jiems skiriamas finansavimas sumažėjo perpus.
Kita vertus, gali susidaryti ir ypač nedėkinga situacija, kai neatsiras norinčių dirbti vadovaujantį darbą. Ši grėsmė ypač aktuali kaimo vietovių mokyklose, kurias ypač skaudžiai paliečia demografiniai pokyčiai
Atlyginimų skaičiavimo kriterijai skiriasi
Mokytojų apmokėjimą nuo šių mokslo metų tiesiogiai susiejus ne su mokinių, bet ir klasės krepšeliu, pasak J. Lukoševičiaus, Kėdainių rajone situacija išlieka gera. Mokyklose užtektinai klasių, nors vaikų skaičius nuolatos mažėja.
Tačiau vadovaujantį darbą dirbantiems švietimo įstaigų vadovams, taip pat pagalbos specialistams atlyginimai tebeskaičiuojami neatsižvelgiant į klasių, o į mokinių skaičių. Mažėjant mokinių susidarė itin nedėkinga situacija, trūksta lėšų jų atlyginimams. Ši problema, pasak J. Lukoševičiaus, aktuali ne tik Kėdainių rajonui, bet ir visos šalies savivaldybėms.
„Anksčiau, kai buvo mokinio krepšelis, tarsi vienas katiliukas, jame buvusių lėšų visiems tarsi pakakdavo. Bet dabar mokytojų, kurie įgyvendina ugdymo planą, kišenė yra atskirta. Jiems skiriamų lėšų niekam kitam panaudoti negalima“, – sakė Kėdainių rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas Julius Lukoševičius.
Daugėja vaikų, kuriems reikia išskirtinės pagalbos
Šiuo metu Kėdainių rajono švietimo bei ugdymo įstaigose esama 116 pagalbos specialistų etatų.
„Mokykloje mažėjant mokinių skaičiui, mažėja jiems skiriamas finansavimas. Todėl siūlome politikams prisidėti biudžeto lėšomis, kad šiuo metu, prasidėjus mokslo metams, nereikėtų atleidinėti žmonių. Koreguojant rajono savivaldybės biudžetą politikų prašoma papildomai skirti 35,6 tūkst. eurų. Šių lėšų turėtų pakakti iki kitų metų pradžios, kad visi šiuo metu rajono mokyklose dirbantys socialiniai darbuotojai, logopedai, mokytojų padėjėjai ir kiti pagalbos specialistai gautų tokius pačius atlyginimus, kaip ir iki šiol, ir nereikėtų nei vieno jų atleisti.
Rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį į šiuo metu rajone pastebimas nerimą keliančias tendencijas. Nors demografinė situacija toli gražu nedžiugina, visuomenė sensta, o vaikų skaičius mažėja, rajono mokyklose mokinių su specialiais ugdymo poreikiais skaičius nuolatos auga.
„Tai paradoksas“, – sakė J. Lukoševičius, užsiminęs, kad šio reiškinio priežastys yra socialinės.
Švietimo ir kultūros skyriaus vadovas vylėsi, jog į šias, nerimą keliančias tendencijas bus atsižvelgta Švietimo ir mokslo ministerijoje. Esama vilties, kad socialinių pedagogų bei kitų pagalbos specialistų atlyginimų apskaičiavimas bus peržiūrėtas ir mokytojai nebus palikti likimo valiai vieni su sudėtingo likimo vaikais.
Darbuotojai keturi, atlyginimų pakankanka tik dviems
Su šia švietimo reformos grimasa, kai sprendžiant mokytojų atlyginimų klausimą rizikuojama mokyklas palikti be logopedų, socialinių pedagogų ir kitų specialistų, susidūrė ir Kėdainių šviesiosios gimnazijos kolektyvas.
„Pas mus iki šiol niekada nebuvo „probleminių“ vaikų, tačiau šiais metais jau yra. Turime tik du pagalbinius etatus – socialinį pedagogą ir psichologą, taip pat du bibliotekininkus. O finansavimo šiuo metu užtenka tik dviem žmonėms, kažką reikėtų atleisti.
Arba atsisakome bibliotekininko, arba psichologo… O vaikams juk šito reikia. Pagalvokite, liktų tik vienas pagalbos specialistas, tenkantis 460 vaikų.
Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė
Arba atsisakome bibliotekininko, arba psichologo… O vaikams juk šito reikia. Pagalvokite, liktų tik vienas pagalbos specialistas, tenkantis 460 vaikų“, – sakė Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė.
Gimnazijoje dirba trys vadovai – direktorė bei du pavaduotojai. Pasak V. Liutkienės, skiriamų lėšų neužtenka ir jų atlyginimams. Žinoma rajono pedagogė vylėsi, kad rajono savivaldybės tarybos nariai pritars siūlymui skirti papildomas lėšas ir žmonių nereikės atleisti.
„Čia – visos Lietuvos problema, viliuosi, kad ateityje ji bus išspręsta. Kur tai matyta, jeigu kai kuriose mokyklose liko tik pusė direktoriaus etato. Ką jau kalbėti, jog vaikai, kuriems labiausiai reikia pagalbos, gali likti ir be psichologų, ir be socialinių pedagogų“, – sakė V. Liutkienė užsiminusi, jog šiuo metu iškilusi problema, ko gero – švietimo reformos kūrėjų neapsižiūrėjimo pasekmė.
Liktų be bibliotekininkų ir psichologo
„Problema susidaro, nes pagalbai Švietimo ir mokslo ministerija skiria perpus mažiau lėšų, nei buvo iki šiol. Be to, anksčiau bibliotekininkai nebuvo skaičiuojami kaip pagalbos specialistai. O dabar juos prijungė prie pagalbos specialistų, todėl padidėjus etatų skaičiui susidūrėme su lėšų trūkumu“, – sakė Kėdainių „Atžalyno“ gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis.
Pedagogas stebėjosi, kad vykdant švietimo reformą neformaliojo švietimo organizatoriai buvo prilyginti vadovams. Dėl to taip pat susidurta su lėšų stygiumi, kuris gresia etatų mažinimu.
„Ministerija šneka savaip, o mes – kitaip. Be neformaliojo švietimo organizatoriaus mokykloje iš viso niekas nevyktų, tiesiog nebūtų kam organizuoti renginių, susitikimų, susirinkimų ir panašiai. Jis tiesiogiai dirba su vaikais, tačiau kažkodėl priskiriamas valdymui. Koks iš jo valdytojas?“ – stebėjosi gimnazijos direktorius.
Kas nutiks, jeigu rajono politikai nepritars siūlymui skirti papildomą finansavimą pagalbos specialistams? G. Petrulio teigimu, gimnazijai tektų rinktis, ką iš pagalbos specialistų atleisti. Šiuo metu dirba du bibliotekininkai, tiek pat socialinių pedagogų, psichologas ir neformaliojo švietimo organizatorius.
„Tai darbuotojai, kurie mokykloje yra būtini. Man labai keistai atrodo ministerijos pozicija, kai viskas taip staiga pakeičiama. Juk daugėja „probleminių“, vaikų su specialiais poreikiais. Socialiniai pedagogai ne vien su jais dirba, tačiau įgyvendina ir kitas programas, tokias kaip profesinio formavimo, lytiškumo ir taip toliau. O psichologas didelėje mokykloje yra būtinas, nes mokytojai nėra pajėgūs spręsti visų kylančių problemų“, – švietimo reformos pasekmėmis stebėjosi „Atžalyno“ gimnazijos vadovas.
Mažaraščiai vaikai, mokyklos be vadovų
Kas nutiktų, jeigu negavus finansavimo iš savivaldybės, tektų sumažinti socialinių darbuotojų bei logopedų skaičių? Kėdainių rajono Akademijos gimnazijos vadovo Liudo Taugino įsitikinimu, pirmiausia nukentėtų vaikai, o pasekmės būtų ilgalaikės.
Pasak direktoriaus, į jo vadovaujamą, tris skyrius turinčią gimnaziją iš tolimesnių vietovių atvyksta 250 mokinių. Vienus atveža mokyklinis autobusiukas, kiti gimnaziją pasiekia visuomeniniu transportu, dar kitus pavėžėja tėvai. Visą šį procesą sustyguoja viena socialinė pedagogė, vaikams nurodo, kur ir kada reikia laukti autobuso, prižiūri, kad po pamokų jie galėtų parvykti namo.
„Jeigu staiga tektų atleisti šį procesą kontroliuojantį žmogų, neįsivaizduoju, kas dėtųsi mokykloje“, – sakė L. Tauginas.
Pagalbos specialistams priskiriami ir logopedai, o jiems, pasak Akademijos gimnazijos vadovo, darbo iš tiesų netrūksta. L. Taugino įsitikinimu, numatyti, kiek logopedų reikia tam tikram mokinių skaičiui – praktiškai neįmanoma. Dėl to specialistai pasitelkiami atsižvelgiant į šios pagalbos reikalaujančių vaikų skaičių.
„Tačiau jeigu turėsime 60 „logopedinių“ vaikų ir tik vieną logopedo etatą, iš to nebus jokios naudos. Neišmokę taisyklingai ištarti žodžių, vaikai nemokės jų teisingai užrašyti. Tad apie kokią kokybę mes kalbame?“ – svarstė L. Tauginas.
Perpus sumažėjęs finansavimas ne tik pagalbos specialistams, bet ir vadovams, L. Taugino vertinimu gali suformuoti tendenciją, jog netrukus nebebus norinčių dirbti vadovaujančio darbo. Direktoriaus, kuriam tenka labai daug atsakomybės ir daugybė administracinių rūpesčių, atlyginimas nedaug skiriasi nuo patyrusio, mokytojo – eksperto kvalifikacinę kategoriją bei auklėjamąją klasę turinčio mokytojo gaunamo atlygio.
„Manau, jog tai visai Lietuvai aktuali problema, kuri, reikia tikėtis, bus sprendžiama nacionaliniu lygmeniu. O kol kas viltis tenka dėti į rajono savivaldybės tarybos narius, manau, jog neatsiras prieštaraujančių sprendimui skirti papildomų lėšų“, – konstatavo L. Tauginas.
