Kėdainių rajone atšaukiama birželį dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio paskelbta ekstremali situacija. Tai padaryta nustačius, jog įgyvendintos visos saugos priemones, o užkrėstuose ūkiuose kiaulių nebelikę. Tačiau ekstremali situacija Kėdainių rajone paskelbta dėl tebesitęsiančios Nevėžio upės taršos. Nelegaliai į kanalizaciją išleistoms toksinėms medžiagoms sutrikdžius valymo įrenginių darbą, jie vis dar nėra pajėgūs tinkamai išvalyti į Nevėžį patenkančių nuotekų, tad tarša organinėmis medžiagomis leistinas normas upėje viršija 3 kartus.
Užkrato pavojus išnyko
Penktadienį, rugsėjo 21 dieną posėdžiavusi Kėdainių rajono savivaldybės Ekstremalių situacijų komisija nutarė atšaukti dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio paskelbtą ekstremalią padėtį.
Kėdainių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alfonsas Genys informavo, jog dviejuose rajono ūkiuose, kur nustatyti užkrato židiniai, kiaulės jau senokai išgaišintos bei utilizuotos. Ūkių savininkai yra gavę pinigines kompensacijas bei įsipareigoję metus laiko nebeauginti kiaulių. Kiaulidėse taip pat atliktos visos būtinos dezinfekcijos procedūros.
Pasak A. Genio, 3 bei 10 kilometrų zonoje esančiuose ūkiuose taip pat atlikti patikrinimai, vertinta, kaip jų savininkai laikosi nustatytų reikalavimų.
Konstatavus, jog afrikinio kiaulių maro pavojus rajone išnyko, nutarta atšaukti dėl jo paskelbtą ekstremalią padėtį. Už šį sprendimą vienbalsiai pasisakė visi posėdyje dalyvavę komisijos nariai.
Pagaliau sulaukta tyrimų rezultatų
Kėdainių rajone penktadienį buvo paskelbta ekstremali situacija dėl tebevykstančios Nevėžio upės taršos, kurią sukėlė jau kuris laikas tinkamai neveikiantys bendrovės „Kėdainių vandenys“ nuotekų valymo įrenginiai.
Nepaprastoji padėtis paskelbta iš karto, vos tik rugsėjo 20 dieną buvo gautas Aplinkos apsaugos departamento raštas apie Nevėžyje užfiksuotus taršos rodiklius. Jame konstatuota, jog naujausių tyrimų duomenimis, ištyrus upės vandens mėginius 1,3 kilometro žemiau nuotekų išleidimo vietos, fiksuota tarša organinėmis medžiagomis leidžiamas normas viršija kiek daugiau nei 3 kartus.
Tačiau tai nėra realią, šių dienų situaciją atspindintys duomenys, nes biologinio užterštumo rodikliai paaiškėja mėginius tiriant 7 dienas. Pasak aplinkosaugininkų, tokia yra laboratorinio tyrimo metodika ir šio proceso paspartinti negalima.
Leidžiamas normas taip pat viršija į upę iš miesto nuotekų valymo įrenginių išleidžiami fosforo bei azoto junginių kiekiai.
Priekaištavo dėl informacijos slėpimo
Ekstremalių situacijų komisijai vadovaujantis Kėdainių rajono administracijos direktorius Ovidijus Kačiulis akcentavo, kad komisijos posėdis buvo sušauktas vos tik gauti oficialūs tyrimų rezultatai.
Kodėl raštas su išvadomis apie konstatuojamą upės taršą savivaldybę pasiekė tik rugsėjo 20 dieną, kai valymo įrenginių gedimas fiksuotas dar rugpjūčio 28-ąją? O. Kačiulio nuomone, šioje situacijoje atsakomybė tenka institucijoms, kurios nesidalino kritiškai svarbia informacija su savivaldybe.
Apie valymo įrenginiuose įvykusią avariją O. Kačiulis sužinojo tik rugsėjo 4 dieną perskaitęs socialiniuose tinkluose publikuotą informaciją.
Už tai, kad laiku apie įvykusią nelaimę neinformavo savo tiesioginio vadovo daug kritikos sulaukė bendrovės „Kėdainių vandenys“ direktorius K. Vaitkevičius.
Savivaldybės administracijos vadovas O. Kačiulis ne kartą kėlė klausimą dėl jo manymu, sunkiai suvokiamo aplinkosaugininkų elgesio, kurie žinodami apie prasidėjusią taršą, taip pat nesiteikė pranešti savivaldybei.
Valymo įrenginiai jau veikia geriau
Kas pasikeis rajone paskelbus ekstremalią padėtį dėl padidėjusios Nevėžio taršos? O. Kačiulis minėjo, kad gyventojai kokių nors suvaržymų nepajus. Savivaldybės administracijos vadovo teigimu, šis sprendimas turėtų pagerinti bendradarbiavimą tarp skirtingų institucijų ir greitesnį avarijos likvidavimą.
Komisijos posėdyje užsiminta, kad įtarimai į miesto neteisėtai kanalizaciją išpylus didelius, itin toksiškų atliekų kiekius krenta mažiausiai ant dviejų mieste veikiančių įmonių. Situacija kol kas plačiau nekomentuojama, laukiama ikiteisminį tyrimą atliekančių teisėsaugos institucijų išvadų. Šis tyrimas buvo pradėtas, kai į prokuratūrą kreipėsi rajono meras Saulius Grinkevičius, prašydamas nustatyti, kas neteisėtai kanalizaciją išpildamas didelį kiekį chemikalų sutrikdė miesto valymo įrenginių darbą.
Bendrovės „Kėdainių vandenys“ vadovo Kęstučio Vaitkevičiaus teigimu, šiuo metu biologinių valymo įrenginių darbą jau pavyksta normalizuoti. Paskutiniai turimų duomenimis, sumažėjo biologinė Nevėžio tarša, į upę išleidžiamas vanduo skaidrėja.
„Šiai dienai išvaloma apie 90 procentai teršalų, tačiau reikia, kad šis rodiklis būtų dar didesnis“, – sakė K. Vaitkevičius.
Rinks informaciją apie įmonių naudojamus chemikalus
Valymo įrenginių funkcionavimą planuojama visiškai atstatyti per savaitę, jeigu vėl nesikartos nelegalūs nuodingų chemikalų išleidimai į miesto kanalizaciją. Kelis kartus padidėjus toksiškų medžiagų koncentracijai, jos nužudo teršalus skaidančius valymo įrenginių mikroorganizmus ir į upę tuomet plūsta tinkamai neišvalytos nuotekos.
Kad panaši situacija nesikartotų ateityje, planuojama įrengti sistemas, kurios nuolatos fiksuotų iš miesto įmonių išleidžiamų nuotekų užterštumą. K. Vaitkevičius minėjo peržiūrėsiantis sutartis su didžiausiomis miesto įmonėmis, pareikalausiantis pateikti informaciją apie jų naudojamas kenksmingas ir nuodingas medžiagas. Galutinį veiksmų planą „Kėdainių vandenų“ vadovas žada pristatyti rugsėjo 26 dieną.
