Gražiausiu Kėdainių krašto dvaru vadinamą, tačiau daug metų apleistą Apytalaukio dvarą imasi gaivinti viešoji įstaiga „Apytalaukis“, kuriai vadovauja Rimutė Škudienė, prieš kurį laiką kitame rajono pakraštyje, Josvainių seniūnijoje, pastačiusi įspūdingo dydžio svečių namus, pavadintus „Tautvydo dvaru“.
Būklė – apverktina
Tuo tarpu Vilainių seniūnijoje stovintys mūriniai Apytalaukio dvaro rūmai yra statyti XIX a. viduryje, juos supa buvusio įstabaus grožio parkas. Šiandien vargu ar kas ryžtųsi dvaro būklę pavadinti bent patenkinama, rūmai pamažu griūva. „Tai vienas gražiausių dvarų šiame krašte, turiu norų ir viziją, ką galima būtų padaryti“, – sakė idėjos atgaivinti Apytalaukio dvarą autorė R. Škudienė.
Rajono savivaldybės taryba rugsėjo pabaigoje nusprendė viešajai įstaigai „Apytalaukis“ perduoti panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančius dvaro rūmus. Naudotis Apytalaukio dvaru viešoji įstaiga galės 20 metų. Taip pat sutinkama, kad dvaro atgaivinimo iniciatoriai rekonstruotų panaudos teise valdomą turtą.
„Neabejoju, jog tokia mintis aplankė kiekvieną, kuris mato apleistus ir sunykusius pastatus, kadaise juose klestėjusios kultūros liudytojus, – atsakydama į klausimą, kaip kilo mintis prikelti Apytalaukio dvarą naujam gyvenimui, teigė R. Škudienė. – Visi norime gyventi saugioje, gražioje ir klestinčioje šalyje, tik reikia prisiminti, jog niekas kitas, išskyrus mus pačius, jos nesukurs. Tėvynę kuriame patys. Ar ne iš anuometinių Lietuvos dvarų sklido kultūra, rašytinis žodis, šviesios idėjos, ar ne jų aplinkos įtakojama subrendo meno ir mokslo inteligentija, per dvidešimtmetį savo valios ir proto pastangomis sugebėjusi iš nieko sukurti valstybę, kurios pasiekimais didžiuojamės iki šiol?“
Pasak moters, karas nutraukė šiuos vertybiniu principu paremtus procesus, o melo ideologija sukūrė terpę ne pačioms geriausioms žmonių savybėms vešėti. „Manau, jog pagal tai, kiek mums dabar yra suprantami ar nesuvokiami anuometinės šviesuomenės siekiai, galima spręsti, kokia žala mūsų tautai yra padaryta sovietmečiu. Visada maniau, kad darbu galima padaryti labai daug, taigi, ir noras sutvarkyti Apytalaukį buvo visada. Paversti jį kultūros ir meno židiniu, kur būtų smagu užsukti visiems, ir vaikui, ir moksleiviui, ir suaugusiam. Vienu metu atrodė, kad tai padarys kiti, tačiau taip neatsitiko. Tuomet kreipėmės dar kartą, ir šios kadencijos taryba mus išgirdo“, – sakė viešosios įstaigos „Apytalaukis“ vadovė.
Pasiryžo dvarą gelbėti
Viešosios įstaigos „Apytalaukis” planai ambicingi – atlikus dvaro rūmų paveldo tvarkybos ir statybos darbus, pritaikyti juos kultūros ir verslo reikmėms, atverti lankytojams ir padaryti gyvybingu traukos tašku bei kultūros židiniu. Projekto metu ketinama įkurti Europos Sąjungos istorijos muziejų, kuriame bus naudojamos šiuolaikinės technologijos. Norima įtraukti ir regiono gyventojus, tad muziejuje būtų organizuojamos paskaitos, muzikos vakarai, parodos. Dvarą matoma ir kaip tinkamą vietą edukaciniams projektams, skirtiems ugdyti vaikų, jaunimo ir kitų visuomenės grupių kūrybinį potencialą, įgyti žinių apie kultūrą ir meną.
[tribulant_slideshow gallery_id=”316″]
Ekonominio dvaro gyvybingumo tikimasi sukūrus infrastruktūrą verslui. Dvaro didžioji dalis būtų skirta turizmui ir verslui: apgyvendinimo, maitinimo, konferencijų organizavimo, renginių, asmeninių švenčių ir pobūvių reikmėms. R. Škudienė planuoja, kad dvare galėtų įsikurti restoranas, kavinė, viešbučio kambariai, banketų ir konferencijų salė.
Kaip viešoji įstaiga ketina įgyvendinti šiuos tikslus? Pirmiausia žadama iš naujo įvertinti pastato būklę, įrengti apsaugos sistemą ir šalinti avarines grėsmes. Toliau bus ieškoma lėšų ir atliekami paveldo tvarkybos ir statybos darbai. „Galime užtikrinti, kad tikrai pamažu judėsime pirmyn, gerindami pastato būklę. Nes žinome prioritetus, turime tikėjimą, viltį ir turime patirties“, – rašoma viešosios įstaigos „Apytalaukis“ plane.
Bandymas – jau antrasis
Tai jau antrasis bandymas rekonstruoti griūvančius Apytalaukio dvaro rūmus po to, kai iš jų į Šlapaberžę išsikėlė Kėdainių pensionatas. Kėdainių rajono savivaldybė dar 2005 metais buvo parengusi dvaro sutvarkymo projektą, kuriam pusę reikalingos sumos sutiko skirti Europos Sąjungos paramos skirstytojai. Ieškodami, kas galėtų investuoti likusią sumą, buvę rajono vadovai rado privatų investuotoją – bendrovę „Investicinių projektų vystymas“. Koncesininkas buvo įsipareigojęs pagal savivaldybės parengtą techninį projektą iki 2013 metų vidurio savo ir ES paramos lėšomis Apytalaukio dvarą restauruoti ir pritaikyti turizmo reikmėms. Tačiau pažadai pradėti restauravimo darbus tęsėsi metų metus, kol galiausiai projektas taip ir nebuvo pradėtas įgyvendinti.
Kaip seksis naujiesiems dvaro gaivintojams, parodys laikas. Tačiau žinia, kad atsirado žmonių, neabejingų šio žymaus architektūros paminklo likimui, įžiebė viltį, kad Apytalaukio dvaras bus išsaugotas ir atgims naujam gyvenimui.
