Antradienis, 17 lapkričio, 2026
5.3 C
Kėdainiai

Tas pats šilumos tiekėjas, ta pati kaina, bet sąskaitos skiriasi: kodėl Kėdainių gyventojai moka daugiau?

("K. m." nuotr. / fotografas Algimantas Barzdžius)

Kėdainių ir Panevėžio gyventojams šilumą tiekia ta pati bendrovė – AB „Panevėžio energija“. Abiejuose miestuose taikomas ir visiškai vienodas šilumos tarifas.

Tačiau spalio mėnesio sąskaitos atskleidė ryškius skirtumus: Kėdainiuose nerenovuotų daugiabučių šildymo išlaidos buvo vidutiniškai 106 proc. didesnės nei renovuotų, o Panevėžyje šis skirtumas siekė 40 proc.

Kodėl? Šilumos tiekėjas atskleidžia ne tik skirtingus suvartojamos energijos kiekius, bet ir svarbias abiejų miestų daugiabučių būklės bei modernizavimo aplinkybes.

Kėdainiečiai už šildymą mokėjo daugiau

Kėdainių rajono savivaldybės interneto svetainėje lapkričio 12 dieną paskelbtais AB „Panevėžio energija“ duomenimis, 2026 metų spalio mėnesio duomenys rodo, kad Kėdainiuose renovuotame daugiabutyje esančio 50 kvadratinių metrų buto šildymas vidutiniškai kainavo 16,50 euro, o nerenovuotame – apie 34 eurus.

Tuo tarpu AB „Panevėžio energija“ lapkričio 10 dieną paskelbtais duomenimis, Panevėžyje tokio paties ploto buto šildymas renovuotame daugiabutyje vidutiniškai kainavo 20 eurų, nerenovuotame – 28 eurus.

Taigi Kėdainiuose renovuotų ir nerenovuotų namų šildymo sąskaitų skirtumas siekė 106 procentus, Panevėžyje – 40 procentų.

Dar iškalbingesnis tiesioginis abiejų miestų palyginimas: Kėdainiuose renovuoto buto šildymas vidutiniškai kainavo 3,50 euro mažiau nei Panevėžyje, tačiau nerenovuoto – jau 6 eurais daugiau.

Kas lemia tokius skirtumus, „Kėdainių mugė“ teiravosi AB „Panevėžio energija“.

Šilumos kaina abiejuose miestuose – vienoda

AB „Panevėžio energija” pateiktas atsakymas paneigia galimą prielaidą, kad Kėdainių gyventojai už šilumos kilovatvalandę moka daugiau nei panevėžiečiai.

„AB „Panevėžio energija“ taiko vienodą šilumos kainą visiems vartotojams Panevėžio, Kėdainių, Rokiškio, Kupiškio, Pasvalio ir Zarasų miestuose bei rajonuose“, – redakcijai nurodė bendrovė.

2026 metų spalį šilumos kaina siekė 8,19 cento už kilovatvalandę be PVM, o su 21 proc. PVM – 9,91 cento.

Vadinasi, tiek Kėdainiuose, tiek Panevėžyje gyventojai už tą patį suvartotos šilumos kiekį mokėjo vienodai.

Pasak šilumos tiekėjų, skirtumus lėmė ne tarifas, o daugiabučių suvartojamas šilumos kiekis.

Kėdainių nerenovuoti daugiabučiai suvartoja penktadaliu daugiau šilumos

AB „Panevėžio energija“ pateikė konkrečius abiejų miestų šilumos suvartojimo rodiklius.

2026 metų spalį Kėdainių nerenovuoti daugiabučiai vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai suvartojo 6,9 kilovatvalandės šilumos.

Panevėžyje šis rodiklis siekė apie 5,7 kilovatvalandės.

Taigi Kėdainiuose nerenovuotų daugiabučių šilumos suvartojimas buvo maždaug 21 procentu didesnis.

Tačiau renovuotuose namuose situacija priešinga.

Kėdainiuose renovuoti daugiabučiai vienam kvadratiniam metrui šildyti vidutiniškai suvartojo 3,4 kilovatvalandės, o Panevėžyje – 4 kilovatvalandes.

Vadinasi, Kėdainių renovuoti namai šilumą naudojo vidutiniškai 15 procentų taupiau nei Panevėžio.

Būtent šie priešingi rodikliai ir lėmė tokį didelį skirtumą tarp renovuotų ir nerenovuotų namų sąskaitų.

Bendrovės skaičiavimais, Kėdainiuose renovuotų ir nerenovuotų daugiabučių vidutinio šilumos suvartojimo skirtumas siekė apie 103 procentus, o Panevėžyje – apie 42 procentus.

Šilumos tiekėjas: Kėdainių namų techninė būklė prastesnė

Bendrovės pateikė nuomonę apie nerenovuotų Kėdainių daugiabučių būklę. „Atsižvelgiant į turimus duomenis, galima spręsti, Kėdainių nerenovuoti gyvenamieji namai yra prastesnės techninės būklės“, – teigia AB „Panevėžio energija“.

Bendrovės aiškinimu, šilumos suvartojimui įtakos turi ne tik pastato sienų, stogo ar langų būklė, bet ir šilumos punkto automatizavimas, vidaus šildymo sistemos subalansavimas, jos priežiūra bei gyventojų pasirinkta patalpų temperatūra.

Neapšiltintos sienos, stogai, perdangos, nesandarūs langai ir durys didina šilumos nuostolius.

Neautomatizuotas šilumos punktas prasčiau reaguoja į lauko temperatūros pokyčius, todėl patalpos gali būti perkaitinamos, o šilumos suvartojama daugiau, nei iš tiesų reikia.

Taigi gyventojų sąskaitoms svarbi ne vien šilumos kaina, bet ir tai, kaip efektyviai jų daugiabutis panaudoja gaunamą energiją.

„Mažoji renovacija“: Kėdainiuose – vos 2 namai, Panevėžyje – 17

AB „Panevėžio energija“ pateikė ir daugiau duomenų, kurie padeda suprasti skirtingą daugiabučių būklę.

Viena iš galimybių mažinti šilumos suvartojimą yra vadinamoji mažoji renovacija, kai neatnaujinant viso pastato modernizuojamas jo šilumos punktas ir įrengiami balansiniai vožtuvai šildymo bei karšto vandens cirkuliacinėse sistemose.

Bendrovės duomenimis, šia programa Kėdainiuose pasinaudojo vos du daugiabučiai.

Panevėžyje tokių namų – 17.

Bendrovė taip pat nurodo, kad Panevėžyje apie 50 procentų nerenovuotų stambiaplokščių daugiabučių fasadų yra nudažyti siekiant sumažinti drėgmės įgeriamumą.

Tokie darbai nėra visavertė pastato renovacija, tačiau jie gali padėti apsaugoti konstrukcijas nuo drėgmės poveikio.

Apie analogiškų darbų mastą Kėdainiuose bendrovė duomenų nepateikė.

Kėdainiuose renovuota mažesnė daugiabučių dalis

Skiriasi ir bendras abiejų miestų daugiabučių renovacijos mastas.

Panevėžyje renovuotas 261 daugiabutis, arba 32 procentai visų miesto daugiabučių.

Kėdainiuose renovuoti 75 gyvenamieji namai – 28 procentai visų miesto daugiabučių.

Iš renovuotų Panevėžio daugiabučių 124 turi nepriklausomą šildymo sistemą. Kėdainiuose tokių namų – 46.

Vis dėlto vien renovuotų pastatų skaičius neatskleidžia visų šilumos vartojimo efektyvumo skirtumų.

Pagal individualią šilumos apskaitą Kėdainiai gerokai lenkia Panevėžį

Įdomu tai, kad vienoje srityje Kėdainiai gerokai pranoksta Panevėžį.

AB „Panevėžio energija“ nurodo, jog didelę įtaką suvartojamos šilumos kiekiui turi renovuotuose pastatuose įrengta individuali šilumos apskaita.

Tai gali būti butuose įrengti šilumos skaitikliai, individualūs šilumos punktai arba ant radiatorių montuojami šilumos dalikliai.

Panevėžyje tokią apskaitą turi 46 renovuoti daugiabučiai, arba apie 18 procentų visų renovuotų namų.

Kėdainiuose individuali šilumos apskaita įrengta net 60 renovuotų daugiabučių – apie 80 procentų visų renovuotų namų.

Tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl Kėdainių renovuoti daugiabučiai spalį vidutiniškai suvartojo mažiau šilumos nei Panevėžio.

Kita vertus, šie duomenys išryškina ir didelį atotrūkį pačiame Kėdainių mieste – tarp modernizuotų, efektyviai šilumą naudojančių daugiabučių ir senų, nepakankamai atnaujintų pastatų.

Ką rodo pirmosios šildymo sąskaitos?

AB „Panevėžio energija“ pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad Kėdainių nerenovuotų daugiabučių gyventojams didesnes šildymo išlaidas lemia ne brangesnė šilumos energija, o didesnis jos suvartojimas.

Tuo pat metu renovuoti Kėdainių daugiabučiai demonstruoja geresnius vidutinius šilumos suvartojimo rodiklius nei renovuoti Panevėžio namai.

Bendrovės vertinimu, Kėdainių nerenovuotų gyvenamųjų namų techninė būklė gali būti prastesnė, o pateikti duomenys apie mažosios renovacijos mastą rodo, kad šia galimybe mieste pasinaudota gerokai rečiau nei Panevėžyje.

Vis dėlto vieno mėnesio vidutiniai rodikliai neleidžia nustatyti kiekvieno daugiabučio būklės ar visų didesnio šilumos suvartojimo priežasčių.