Dirbtinis intelektas (DI) Lietuvoje jau perima dalį užduočių, kurios anksčiau dažnai tekdavo karjerą pradedantiems darbuotojams. Dėl to kai kur jų gali reikėti mažiau, o kartu auga ir reikalavimai kandidatams.
Personalo paieškos ir atrankos įmonės „Emplonet“ IT atrankų padalinio vadovės Ievos Kiliuvienės teigimu, nors trumpuoju laikotarpiu tai leidžia įmonėms sutaupyti, ilgainiui pasekmes gali pajusti visa darbo rinka.
„Technologijos leidžia dirbti efektyviau, bet sutaupytą laiką įmonės ne visada pasirenka investuoti į darbuotojų mokymą. Kartais paprasčiau pasamdyti patyrusį žmogų, kuris gali iš karto prisiimti daugiau atsakomybės. Tačiau ilgainiui tai gali tapti pačių įmonių problema. Jei šiandien mažiau investuosime į pradedančiuosius, turėsime galvoti, iš kur ateityje atsiras patyrę specialistai“, – sako I. Kiliuvienė.
Vietoj kelių pradedančiųjų – vienas patyręs specialistas
Kad DI plėtra pirmiausia gali apsunkinti būtent karjeros pradžią, anot I. Kiliuvienės, rodo ir tarptautiniai duomenys. 2026 m. paskelbtas Stanfordo tyrimas, apėmęs 41 šalį, parodė, kad per kiek daugiau nei penkerius metus DI diegiančiose įmonėse pradedančiųjų darbuotojų skaičius sumažėjo 2,5 proc., o patyrusių – išaugo 6,7 proc.
„Kitaip tariant, įmonės nebūtinai atleidžia daug žmonių – jos gali keisti tai, ką samdo. Pavyzdžiui, vietoj kelių pradedančiųjų renkasi patyrusį specialistą, kuris, naudodamasis DI, gali atlikti daugiau užduočių. Tai svarbus skirtumas, nes bendras darbo vietų skaičius ir galimybės jaunam žmogui patekti į organizaciją nėra tas pats“, – aiškina I. Kiliuvienė.
Pasak jos, didžiausi pasikeitimai tikėtini srityse, kuriose daug pasikartojančių užduočių – administravimo, klientų aptarnavimo, rinkodaros, finansų, duomenų analizės ir IT.
„Tai nebūtinai reiškia pačių profesijų nykimą, bet keičiasi jų viduje atliekami darbai. Administravimo srityje DI gali parengti dokumentą ar apibendrinti informaciją, rinkodaroje – sukurti pirmąjį teksto variantą, finansuose – padėti apdoroti duomenis, o IT – generuoti kodo dalis ar testus. Visos šios užduotys dar nėra visiškai automatizuotos, tačiau joms atlikti gali reikėti mažiau rankinio darbo“, – vardija pašnekovė.
Dėl šios priežasties auga ir reikalavimai pradedantiesiems. Anot I. Kiliuvienės, vien gebėjimas atlikti techninę užduotį tampa mažiau vertingas, jei tą patį darbą galima automatizuoti.
„Žmogui vis tiek reikia patikrinti rezultatą, pastebėti klaidas, įvertinti kontekstą ir prisiimti atsakomybę. Todėl keičiasi ir tai, ko tikimės iš pradedančiojo specialisto: mažiau vertės turi vien gebėjimas mechaniškai atlikti užduotį, daugiau – supratimas, kodėl ji atliekama ir kaip įsitikinti, kad rezultatas teisingas“, – sako I. Kiliuvienė.
Dėl šios priežasties, pasak pašnekovės, ieškant darbo svarbu parodyti, kad kandidatas geba ne tik naudotis DI įrankiais, bet ir suprasti bei įvertinti jų pateikiamą rezultatą.
„Praktiniai projektai, gebėjimas paaiškinti priimtus sprendimus ir kritiškai įvertinti DI pateiktus rezultatus gali tapti reikšmingu pranašumu. Kita vertus, atsakomybė tenka ir darbdaviams. Jei visi ieškos tik jau pasiruošusių specialistų, pirmąjį karjeros žingsnį žengti taps vis sunkiau“, – teigia I. Kiliuvienė.
Mažiau patirties neturėtų užkirsti kelio įsidarbinti
Lietuvos sveikatos technologijų bendrovės „Pulsetto“ prekės ženklo ir komunikacijos vadovė Jūratė Šukštulė taip pat pastebi, kad DI jau keičia pradedančiųjų darbą, tačiau skirtingose įmonėse šie pokyčiai vyksta nevienodu tempu.
„Tikrai galima dalį darbų efektyvinti ir padaryti su DI, todėl pradedantieji turės prisidėti prie kiek mažiau rankinių darbų ir natūraliai šiek tiek daugiau iš jų tikimasi. Tačiau nepasakyčiau, kad įvyko kažkokia revoliucija – Lietuvoje vis dar yra nemažai darbdavių, kurie DI į savo procesus diegia gana lėtai, todėl jų atveju mažai kas pasikeitė“, – sako J. Šukštulė.
Ryškesnį pokytį pašnekovė pastebi ne mažėjant konkrečių profesijų poreikiui, o DI gebėjimams tampant papildomu reikalavimu vis įvairesnių sričių specialistams.
„Kas tikrai pasikeitė – ne tik iš pradedančiųjų, bet ir iš kitų specialistų prašoma arba tikimasi, kad prie visų savo kompetencijų kandidatas turės ir DI gebėjimų“, – priduria J. Šukštulė.
Tačiau tai, kad dalį darbų perima technologijos, anot pašnekovės, nėra argumentas atsisakyti mažiau patirties turinčių darbuotojų.
Šaltinis: PŽ
