Kai piniginę tenka veržtis, lietuviai dažniausiai pradeda ne nuo būtiniausių išlaidų.
Pirmiausia atsisakoma naujų drabužių, avalynės ar laisvalaikio pramogų, o daugiau nei ketvirtadalis gyventojų pripažįsta taupantys visur, kur tik įmanoma.
Tai atskleidė atlikta Baltijos šalių gyventojų apklausa.
Tyrimas taip pat atskleidė ryškius skirtumus tarp Baltijos šalių. Kol latviai ir estai gerokai dažniau mažina išlaidas grožio priežiūrai ar kultūriniams renginiams, lietuviai dažniau ieško būdų, kaip sumažinti būsto išlaidas.
Kai reikia sutaupyti, pirmiausia nukenčia pirkiniai ir pramogos
Beveik trečdalis Lietuvos gyventojų (29,1 proc.) sako dažniausiai taupantys drabužiams, avalynei ir aksesuarams.
Dar 28,2 proc. pirmiausia mažina išlaidas pramogoms ir laisvalaikiui, o 27,8 proc. teigia taupantys visur, kur tik gali. Tik 7 proc. apklaustųjų nurodė visai netaupantys.
Taupymo sąraše taip pat dažnai atsiduria kelionės ir poilsis, kuriems taupo 23,6 proc. gyventojų.
Maistui taupo 17,2 proc., grožio priežiūrai – 16,4 proc., kultūros renginiams – 15,6 proc., transportui – 14,7 proc. apklaustųjų.
Tuo metu būtiniausios išlaidos lieka sąrašo pabaigoje. Būsto išlaidas, įskaitant komunalinius mokesčius, elektrą ir internetą, mažinti stengiasi 12 proc. lietuvių.
Sveikatos išlaidoms taupo 6 proc., o vaikų priežiūrai – vos 2,7 proc. gyventojų, o tarp namų ūkių, auginančių nepilnamečius vaikus, – 5,7 proc.
Lietuviai būstui taupo dažniau nei kaimynai
Didžiausi skirtumai tarp Baltijos šalių matomi grožio ir kultūros srityse.
Grožio priežiūrai taupo beveik trečdalis latvių (30,2 proc.) ir estų (30,3 proc.), tačiau Lietuvoje taip elgiasi tik 16,4 proc. gyventojų.
Panaši situacija ir su kultūros renginiais: Latvijoje jiems taupo 27,6 proc., Estijoje – 26,8 proc. žmonių, o Lietuvoje – 15,6 proc.
Latvijoje ir Estijoje taupymo sąrašo viršuje atsiduria pramogos bei laisvalaikis. Estai apskritai taupo plačiausiai – vidutiniškai jie nurodė 2,1 konkrečios išlaidų srities, kuriai stengiasi sutaupyti, latviai – 1,9, o lietuviai – 1,7.
Vienintelė sritis, kurioje lietuviai aiškiai lenkia kaimynus, yra būsto išlaidos. Komunalinius mokesčius, elektrą ar interneto paslaugas mažinti stengiasi 12 proc. lietuvių, o Latvijoje ir Estijoje tokių gyventojų yra maždaug po 7 proc.
„Tai, kad lietuviai dažniau nei kaimynai mini būsto išlaidas, nestebina. Tai viena didžiausių reguliarių išlaidų kategorijų, todėl net ir nedidelis sutaupymas kiekvieną mėnesį per metus gali virsti apčiuopiama suma.
Kita vertus, matome, kad žmonės pirmiausia stengiasi atsisakyti nebūtinų pirkinių, o ne mažinti išlaidas toms sritims, kurios tiesiogiai susijusios su jų gerove ar šeimos poreikiais“, – sako Rasa Narė, „Citadele“ banko privačių klientų segmento vadovė.
Norstat apklausa banko „Citadele“ užsakymu, 2026 m. spalio–lapkričio mėn.
Jaunimas dažniau taupo maistui, vyresni – viskam
Amžius taip pat daro didelę įtaką taupymo įpročiams. Tarp 18–29 metų gyventojų net 32,7 proc. stengiasi sutaupyti maistui, o tarp 60–74 metų žmonių tokių yra tik 12,1 proc.
Jaunesni žmonės taip pat dažniau atsisako naujų drabužių (39,7 proc.) ir riboja išlaidas transportui (26,9 proc.).
Tuo metu vyresni gyventojai dažniau renkasi bendrą strategiją ir sako taupantys visur, kur tik įmanoma. Taip atsako 33,7 proc. 50–59 metų ir 33 proc. 60–74 metų lietuvių, kai tarp jaunimo tokių yra tik 19,2 proc.
Įdomu tai, kad tarp vyresnių žmonių daugiau ir tų, kurie teigia visai netaupantys.
Tarp 60–74 metų gyventojų tokių yra 12,5 proc., o tarp 18–29 metų – vos 1,3 proc.
Lietuvos senjorai išsiskiria ir Baltijos šalių kontekste.
Tarp 60–74 metų gyventojų visai netaupančių Lietuvoje yra 12,5 proc., Latvijoje – 10,4 proc., o Estijoje – vos 4,9 proc.
Taupančių visur, kur tik įmanoma, dalis tarp senjorų didžiausia Estijoje (37,8 proc.), Lietuvoje ji siekia 33 proc., Latvijoje – 29,4 proc.
Lietuvos senjorai taip pat gerokai rečiau nei kaimynai taupo grožio priežiūrai: 13,3 proc., kai Latvijoje – 24,2 proc., o Estijoje – 32,1 proc.
Moterys ir vyrai taupo skirtingai
Moterys dažniau taupo drabužiams (35,2 proc. prieš 23 proc. vyrų) ir grožio priežiūrai (22,5 proc. prieš 10,2 proc.).
Tuo metu vyrai dažniau mažina transporto išlaidas (18,7 proc. prieš 10,9 proc. moterų) ir beveik dvigubai dažniau nei moterys teigia visai netaupantys (9,1 proc. prieš 4,9 proc.).
Taupymo mastą stipriai lemia ir pajamos.
Tarp gyventojų, kurių namų ūkyje vienam nariui tenka 151–550 eurų per mėnesį, apie 45 proc. taupo visur, kur tik įmanoma. Tarp tų, kurių pajamos vienam šeimos nariui viršija 1 500 eurų, taip elgiasi tik 13,4 proc. gyventojų.
Dažniau visur taupo ir pensininkai (40,3 proc.) bei darbo ieškantys (37,2 proc.).
Pasak R. Narės, norint sutaupyti nebūtina iš esmės keisti gyvenimo būdo.
„Dažniausiai didžiausią skirtumą sukuria ne vienkartiniai sprendimai, o kasdieniai įpročiai.
Verta reguliariai peržiūrėti savo išlaidas ir įvertinti, kiek lėšų skiriama paslaugoms ar prenumeratoms, kuriomis naudojamasi retai.
Taip pat naudinga dalį pajamų atsidėti iš karto gavus atlyginimą. Net ir nedidelės, bet nuosekliai kaupiamos sumos ilgainiui leidžia sukaupti finansinę pagalvę ir suteikia daugiau ramybės netikėtose situacijose“, – sako ji.
Apie tyrimą
Reprezentatyvią internetinę apklausą banko „Citadele“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Norstat“. Lietuvoje apklausta 1000 gyventojų (2026 m. spalio 29 d. – lapkričio 5 d.), Estijoje – 1000 gyventojų (2026 m. spalio 28 d. – lapkričio 5 d.), Latvijoje – 1004 gyventojai. Apklausoje dalyvavo 18–74 metų Baltijos šalių gyventojai. Respondentų buvo klausiama: „Kurioms kasdienėms išlaidoms dažniausiai stengiatės sutaupyti?“ Buvo galima pasirinkti kelis atsakymų variantus, todėl procentų suma viršija 100.
PŽ
