2025 metų Kėdainių rajono visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaitoje apžvelgiami gyventojų skaičiaus, amžiaus struktūros, socialinės padėties, ligotumo ir mirtingumo pokyčiai.
Duomenys atskleidžia ir ilgalaikes tendencijas, ir skirtumus nuo Lietuvos vidurkių.
Gyventojų mažėjimas ir senėjimas
Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė nuosekliai ilgėja (nuo 72,2 m. – 2022 m. iki 78,4 m. – 2025 m.).
Šis rodiklis – pagrindinis gyventojų sveikatos rodiklis, parodantis bendrą rizikos veiksnių poveikį, ligų paplitimą, intervencijų bei gydymo ir prevencijos veiksmingumą ir efektyvumą.
2025 m. Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir šalyje, išliko gimstamumo mažėjimo tendencija (2 pav. ).
Savivaldybėje stebima ir neigiama natūrali gyventojų kaita.
2025 m. Kėdainių rajono savivaldybėje gimė 217 kūdikių, o mirė 636 asmenys, o natūralus gyventojų prieaugis siekė – 9,3/1000 gyventojų ir buvo nežymiai didesnis nei 2024 m. (-9,8/1000 gyventojų), tačiau vis dar ženkliai atsiliko nuo šalies vidurkio (3 pav.).
Visuomenės senėjimą šiuo metu labiau lemia sumažėjęs gimstamumas, o ne ilgėjanti gyvenimo trukmė.
Gyventojų skaičiaus pokytis 1 000 gyv. yra išvestinis demografinių procesų (gimstamumo, mirtingumo, migracijos) rodiklis.
Šalyje ir Kėdainių r. savivaldybėje jis yra neigiamas, kas rodo bendrą teritorijos gyventojų skaičiaus mažėjimą. Savivaldybėje nuo 2023 m. situacija sparčiai prastėja.
2024 m. rodiklis 1 000 gyventojų buvo -7,8, o 2025 m. net -12,3 (ženkliai prastesnis nei Lietuvos vidurkis, kuris siekė -1,1 atv. / 1 000 gyv.).
Analizuojant 2025 m. visuomenės sveikatos stebėsenos rodiklius pastebima, kad Kėdainių r. savivaldybėje vyrauja ilgą laiką pasikartojančios problemos: išvengiamas mirtingumas (proc.) pagal jungtinį EBPO ir Eurostato sąrašą, mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų (I00-I99), sergamumas II tipo cukriniu diabetu (E11), asmenų, kuriems pirmą kartą nustatytas sumažėjęs dalyvumo lygis, skaičius, traumų dėl nukritimų (W00-W19) 65+ m. amžiaus grupėje skaičius, traumų dėl transporto įvykių (V00-V99) skaičius, išvengiamų hospitalizacijų (IH) skaičius.
Gyventojų ligotumas ir mirtingumas
Daugėja policijoje užregistruotų pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje; nusikalstamų veikų, susijusių su narkotikais, vaikų (0-17 m.); apsinuodijusių narkotinėmis medžiagomis, skaičius. Didėja sergamumas žarnyno užkrečiamosiomis ligomis.
Vis dar pasitaiko kūdikių mirčių, paauglių (15-17 m. ) gimdymų; asmenų, žuvusių ar sunkiai sužalotų darbe, mirties transporto įvykiuose ar dėl paskendimo ir nuo alkoholio sąlygotų priežasčių atvejų.
2025 m. , lyginant su 2024 m., sumažėjo tikslinės populiacijos dalis dalyvavusi krūties vėžio, gimdos kaklelio, storosios žarnos vėžio ir širdies – kraujagyslių ligų prevencinėse programose.
Vienerių metų vaikų, difterijos, stabligės, poliomielito, Haemophilus influenzae B ir 2 m. vaikų tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijimo apimtys 2025 m. buvo sąlyginai aukštos, tačiau nesiekė Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamos 95 proc. ribos.
Visuomenės sveikatos stebėsenos duomenų sistemoje 2025 m. matomi teigiami šių rodiklių pokyčiai: savižudybių skaičiaus (X60-X84) 100 000 gyv.; bandymų žudytis skaičiaus (X60-X64, X66-X84) 100 000 gyv.; mirtingumo nuo išorinių priežasčių (V00-Y98) 100 000 gyv.
Bent viena liga ar trauma 2025 m. buvo užregistruota 41 504 Savivaldybės gyventojams (2024 m. – 41 374), o standartizuoto ligotumo rodiklis viršijo Lietuvos vidurkį.
Nuo 2023 m. šalyje ir Kėdainių rajono savivaldybėje stebima ligotumo didėjimo tendencija (4 pav.).
2021–2025 m. laikotarpiu moterų ligotumo rodikliai buvo didesni nei vyrų, o miesto gyventojų – didesni nei kaimo gyventojų.
Šie skirtumai išliko visą analizuojamą penkerių metų laikotarpį.
2025 m. pagrindinės Kėdainių rajono savivaldybės gyventojų ligotumo priežastys buvo endokrininės sistemos, kraujotakos sistemos, kvėpavimo sistemos, jungiamojo audinio, akių ir virškinimo sistemos ligos (5 pav.).
Nuo 2020 m. daugumoje šių ligų grupių, išskyrus kvėpavimo sistemos ligas, stebima ligotumo didėjimo tendencija.
2025 m. didžiausi standartizuoto ligotumo rodikliai Lietuvoje ir Kėdainių rajono savivaldybėje nustatyti tose pačiose ligų grupėse, tačiau Savivaldybės rodikliai buvo didesni už šalies vidurkį.
Analizuojamu laikotarpiu didžiausias bendras ligotumas Savivaldybėje buvo nustatytas vaikų (0–17 m.) ir 65 m. bei vyresnių gyventojų amžiaus grupėse, o mažiausias 18–44 m. amžiaus grupėje.
2025 m. vaikų ligotumo rodiklis siekė 10 524,2 atv./10 000 gyv. ir buvo didesnis už 65 m. ir vyresnių gyventojų ligotumo rodiklį (10 394,6 atv./10 000 gyv.).
Analizuojant Savivaldybės skirtingų amžiaus grupių gyventojų ligotumą pagrindinėse ligų grupėse 2025 m., nustatyta, kad vaikai (0–17 m.) dažniausiai sirgo kvėpavimo sistemos ligomis, o 65 m. ir vyresni gyventojai – kraujotakos bei endokrininės sistemų ligomis (6 pav.).
Šie duomenys atskleidžia skirtingoms amžiaus grupėms būdingas ligotumo tendencijas ir pabrėžia tikslingų, į gyventojų amžių bei sveikatos poreikius orientuotų ligų prevencijos priemonių svarbą.
Savivaldybėje stebima gyventojų ligotumo didėjimo tendencija endokrininės sistemos ligų grupėje (7 pav.):
Endokrininės sistemos ligų grupėje didžiausi 2025 m. ligotumo rodikliai: medžiagų apykaitos sutrikimai (3599,7 atv./10 000 gyv.), skydliaukės funkcijos sutrikimai (1255 atv. /10 000 gyv.), vitamino D trūkumas (850,8 atv./10 000 gyv.) ir II tipo cukrinis diabetas (716,7 atv. /10 000 gyv.).
Kraujotakos sistemos ligų grupėje vyravo susirgimai hipertenzinėmis ligomis (3705,3 atv. /10 000 gyv.), išemine širdies liga (1189,2 atv./10 000 gyv.), širdies veiklos nepakankamumu (1011,6 atv. /10 000 gyv.).
Jungiamojo audinio ligų grupėje didžiausi ligotumo rodikliai: artropatijos (uždegiminės sąnarių ligos)1912,3 atv./ 10 000 gyv.; dorsopatijos (nugaros skausmas) -1912,3 atv./10 000 gyv., dorsalgijos (stuburo srities skausmas) – 1711,5 3 atv./10 000 gyv.).
Kvėpavimo sistemos ligų grupėje didžiausi ligotumo rodikliai: ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ir gripas – 2517,7 atv./10 000 gyv., kitos ūminės apatinių kvėpavimo takų infekcijos – 849,5 atv./10 000 gyv. ir kitos viršutinių kvėpavimo takų ligos – 847,7 atv./10 000 gyv.
Akių ligų grupėje didžiausi ligotumo rodikliai: katarakta – 897,4 atv./10 000 gyv. ir glaukoma – 618 atv./ 10 000 gyv.
Virškinimo sistemos ligų grupėje vyravo susirgimai stemplės ligomis (ligotumo rodiklis – 760,4 atv./10 000 gyv.).
2025 m. Kėdainių rajono savivaldybėje mirė 636 žmonės (64 asmenimis mažiau nei 2024 m.). Iš viso mirė 317 vyrų ir 319 moterų. 2025 m. tūkstančiui Savivaldybės gyventojų teko 14,05 mirusiųjų. (Lietuvoje – 12,98).
Nors Savivaldybėje mirtingumo rodiklis (per metus dėl tam tikros priežasties mirusių asmenų ir vidutinio metinio gyventojų skaičiaus santykis, skaičiuojamas 100 tūkst. gyventojų) buvo didesnis nei Lietuvos vidurkis, tačiau standartizuotas mirtingumo rodiklis (toliau – SMR) 100 000 gyventojų 2025 m. siekė 1191,4 ir buvo mažesnis nei šalies vidurkis (1218,8) (8 pav.).
Šis rodiklis parodo, koks būtų̨ nagrinėjamos populiacijos mirtingumas, jei mirtingumas amžiaus grupėse nesikeistų, o gyventojų̨ skaičius amžiaus grupėse būtų̨ proporcingas standartinės (Europos) populiacijos gyventojų̨ skaičiui. Savivaldybėje stebima standartizuoto mirtingumo mažėjimo tendencija (9 pav.).
Didžiausias mirtingumo rodiklis, Savivaldybėje 2025 metais, kaip ir kasmet, buvo 65+ m. amžiaus grupėje – 4727,3 atv./100 000 gyv. (Lietuvoje – 4810,7).
Darbingo amžiaus (18–64 m.) Savivaldybės gyventojų mirtingumo rodiklis siekė 463,2 atv./100 000 gyv. ir viršijo šalies vidurkį, kuris buvo 444,3 atv./100 000 gyv., o vaikų (0-17 m.) – 14,1 atv./100 000 gyv. ir buvo mažesnis nei Lietuvos (24,4 atv./100 000 gyv.).
Lyginant su 2024 m., mirtingumas sumažėjo visose amžiaus grupėse.
Lietuvoje mirčių struktūroje mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų sudarė 51,3 proc., nuo piktybinių navikų (21,2 proc.), 3-oje vietoje – mirtys nuo išorinių priežasčių ir virškinimo sistemos ligų po 6 proc. (10 pav.).
2025 m. Savivaldybėje, kaip ir šalyje, pagrindine rajono gyventojų mirčių priežastimi išliko mirtys nuo kraujotakos sistemos ligų (61 proc., 385 atv.), 2-oji vieta pagal mirties priežastį tenka mirtims nuo piktybinių navikų (19 proc., 120 atvejų), o 3-ioji – mirtims nuo išorinių priežasčių (5 proc., 31 atv.) (11 pav.).
Lyginant su 2024 m. mirties atvejų skaičius Savivaldybėje 2025 m. buvo didesnis nuo kvėpavimo sistemos ligų (5 atv.) , o visose kitose ligų grupėse sumažėjo.
Analizuojant moterų ir vyrų mirtingumo rodiklius Lietuvoje ir Kėdainių r. savivaldybėje išryškėjo mirtingumo netolygumai pagal lytį ir gyvenamąją vietą.
Vyrų mirtingumo rodiklis 2025 m. šiek tiek sumažėjo ir siekė 1 492,2 mirusiojo 100 tūkst. vyrų (2024 m. – 1 524,8).
Dažniausios vyrų mirties priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos (53,31 proc.), piktybiniai navikai (21,45 proc.), išorinės priežastys (7,57 proc.) ir virškinimo sistemos ligos (6,2 proc.).
Moterų mirtingumo rodiklis taip pat sumažėjo iki 1 327,4 mirusiojo 100 tūkst. moterų (2024 m. – 1 535,8).
Dažniausios mirties priežastys išliko šios: kraujotakos sistemos ligos (67,71 proc.), piktybiniai navikai (16,3 proc.), kvėpavimo sistemos ligos (3,13 proc.) ir išorinės priežastys (2,19 proc.).
Šaltinis: Kėdainių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro 2025 m. visuomenės sveikatos stebėsenos ataskaita (parengta 2026 m.).
