Nuo lapkričio 1 dienos keičiasi Darbo kodeksas – stiprinami kolektyviniai santykiai, numatomas darbuotojų dalyvavimas valstybės įmonių valdybose, efektyvesnis streikų reguliavimas, daugiau lankstumo aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
Nuo lapkričio įsigalioja didesnis delspinigių dydis, jis bus apskaičiuojamas pagal jau nustatytą formulę – vartotojų kainų indeksą padauginus iš 5.
Numatyta, kad, prieš šventes darbo laiką sutrumpinus viena valanda, už ją darbuotojui bus paliekamas darbo užmokestis, o, kai jis priklauso nuo darbo normų, už šią valandą bus mokamas vidutinis darbo užmokestis (VDU).
Naujame reguliavime patikslinama, kad darbo užmokestis ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti vieno VDU dydžio, bus sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu susitariama dėl atsiskaitymo per 10 darbo dienų.
Išmokų dalis, viršijanti minėtą dydį, gali būti išmokama kitu šalių sutartu laiku, tačiau ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atleidimo iš darbo dienos, jei toks susitarimas sudaromas atleidimo metu.
Taip pat plečiami darbo santykių nutraukimo, nesant darbo sutarties šalių valios, pagrindai – darbo sutartis galės būti nutraukta ir tais atvejais, kai darbuotojas neatitinka įstatymuose nustatytų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų.
Taip pat keičiasi kitos nuostatos dėl darbo santykių nutraukimo, žalos atlyginimo, motinystės ir tėvystės teisių įgyvendinimo.
Numatoma daugiau lankstumo tais atvejais, kai darbuotojo darbo užmokestis siekia bent du VDU – susiaurėja taisyklių, nuo kurių negalima nukrypti darbo sutartimi, sąrašas, išbraukiant darbo sutarties pasibaigimo ir minimalaus darbo užmokesčio nuostatas.
Tikimasi, kad toks pakeitimas padidins darbo santykių lankstumą aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų segmente, paskatins konkurencingesnį atlyginimų siūlymą, padės pritraukti ir išlaikyti talentus Lietuvoje.
Bent dviejų VDU dydžio atlyginimą gaunantiems darbuotojams numatoma galimybė taikyti ilgesnį – iki šešių mėnesių – išbandymo terminą.
Tikimasi, kad tai padės darbdaviams objektyviau įvertinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų tinkamumą, sumažins riziką dėl netinkamų sprendimų per trumpą išbandymo laikotarpį ir prisidės prie efektyvesnio personalo valdymo.
Šiuo atveju taip pat išlaikomas darbuotojų apsaugos principas – išbandymo terminas negali būti pratęstas šalių valia, o darbuotojo teisinės garantijos išlieka.
Siekiant suteikti daugiau galimybių kolektyvinėse sutartyse susitarti kitaip, nei numato teisės aktai, įsigalioja tvarka, kad aukštesnėje nei darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galės būti nustatytas trumpesnis – iki dviejų metų – terminas pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis.
Taip pat įsigalioja galimybė mokėti piniginę kompensaciją už kasmetinių atostogų dalį, viršijančią Darbo kodekse nustatytą minimalią trukmę už dvejų darbo metų laikotarpį.
Numatoma, kad tai skatins darbuotojus laiku naudotis atostogomis, mažins jų kaupimą ir prisidės prie efektyvesnio poilsio bei darbo laiko planavimo.
Darbo kodekso pakeitimai numato, kad darbdavys privalės tenkinti tam tikrų kategorijų darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai tai nėra galima dėl darbo organizavimo ar gamybos proceso, o ne dėl per didelių sąnaudų.
Kolektyvinėse sutartyse įtvirtinama galimybė susitarti ir kitaip. Taip pat numatoma, kad kompensacijos už papildomas išlaidas, dirbant nuotoliniu būdu, gali būti reguliuojamos kolektyvinėse sutartyse, o ne tik individualiu susitarimu.
Plečiasi ir kolektyvinių sutarčių taikymas – nacionaliniu, šakos ir teritoriniu lygmeniu sudarytų kolektyvinių sutarčių atskiros nuostatos bus taikomos visiems šią sutartį pasirašiusių darbdavių organizacijų narių darbuotojams, jei tai susitarta kolektyvinėje sutartyje.
Siekiant stiprinti socialinį dialogą, nustatomas darbuotojų atstovų dalyvavimas valstybės ar savivaldybės valdomų bendrovių valdybose.
Už darbo teisės normų pažeidimą, kai kolektyvinis darbo ginčas kyla dėl teisės, baudos didinamos iki 10 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio (šiemet – apie 11,5 tūkst. eurų, vietoje iki šiol buvusių iki 3 tūkst. eurų).
Siekiant, kad efektyviau būtų nagrinėjami kolektyviniai darbo ginčai dėl intereso, sutrumpintas ginčo nagrinėjimo terminas: ginčų komisija ginčą turės išnagrinėti per 5 darbo dienas, vietoje iki šiol buvusių 10 kalendorinių dienų.
Darbdavys savo atstovus į komisiją turės paskirti per trumpesnį 3 darbo dienų (vietoje iki šiol buvusių 5) terminą.
Taip pat nustatyta, kad tarpininkų darbas bus apmokamas valstybės, o ne pačių šalių lėšomis – tokiu būdu tikimasi padidinti tarpininkavimo paslaugų prieinamumą.
Siekiant efektyvinti streikų reguliavimą, pailginta įspėjamojo streiko trukmė iki 4 valandų (vietoj 2 valandų). Šalims nesusitarus dėl minimalių paslaugų teikimo streiko metu, šias minimalias teiktinas paslaugas nustatys teismas.
Taip pat nustatyta, kad 3 mėnesius po streiko negali būti pablogintos streike dalyvavusių darbuotojų būtinosios darbo sutarties sąlygos, nustatyti aiškūs kreipimosi į teismą dėl streiko teisėtumo bei apskundimo terminai.
