Kasmet Lietuvos vairuotojai už prastus kelius papildomai sumoka apie 300 mln. eurų – išleidžia daugiau degalams, automobilio remontui ir praranda laiką. Tačiau 2027 metų valstybės biudžeto projekte numatyta dar mažinti iki šiol buvusį finansavimą keliams.
Šiandien prastos būklės jau yra 41 proc. valstybinės reikšmės kelių, o nesikeičiant jų atnaujinimo tempui po dešimtmečio tokių kelių gali būti jau apie 70 proc. Asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Šarūnas Frolenko perspėja: vairuotojų nuostoliai tuomet kasmet viršytų pusę milijardo eurų.
2027 m. biudžete bendras finansavimas mažinimas daugiau kaip 65 mln. eurų, o Kelių priežiūros ir plėtros programai (KPPP) ir vėl numatyti 436 mln. eurų.
„Biudžeto pristatyme Finansų ministerija demonstruoja skaičių magiją, net mažinant finansavimą sugeba suskaičiuoti ir teigti, kad nacionalinis kelių finansavimas kitąmet bus didinamas.
Deja vairuotojams ir verslui svarbiausia ne tai, kiek pinigų įrašyta į lenteles, o kokiais keliais jie važiuos. Jau dabar kasmet vidutiniškai atnaujiname vos pusantro procento kelių tinklo – tai yra vos 300 km iš 21 tūkstančio.
Nedidinat ir dar mažinant finansavimą Vyriausybė nesilaiko savo pažadų“, – sako su biudžeto projektu susipažinęs asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas Š.
Anot jo, augantis Kelių fondo dydis atrodo kaip gera žinia, pamirštama tik pasakyti, kad 2026 m. metams KPPP finansavimas jau buvo sumažintas daugiau nei 100 mln. eurų, o 2027 m. siūloma bendrą finansavimą sumažinti dar 65 mln. eurų.
„Toks biudžeto projektas šokiruoja. Visų trijų šios Seimo kadencijos Vyriausybių pažadai didinti finansavimą ir daugiau pajamų iš akcizų atiduoti keliams yra paneigti.
Biudžeto pajamos iš degalų akcizų auga kasmet: 2025 m. degalų akcizo surinkta 100 mln. daugiau nei 2024 m., 2026 m. per pirmus 6 mėn. surinkta 40 mln. daugiau nei per 2025 m pirmus 6 mėn.
Kelių naudotojai kasmet sumoka vis daugiau ir daugiau, tačiau šios lėšos naudojamos kitoms reikmėms. Jei niekas nesikeis, blogų kelių daugės, o kartu augs ir sąskaita, kurią už juos moka kiekvienas vartotojas“, – sako Š. Frolenko.
300 milijonų eurų sąskaita, kurios biudžete nematyti
Vilniaus universiteto atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius penkerius metus kasmet vidutiniškai atnaujinama maždaug 1,5 proc. valstybinės reikšmės kelių tinklo. Tai yra apie 300 km iš 21 000 km. Šie vidutiniškai 300 km. darbai kelių naudotojams per metus leidžia sutaupyti apie 8,7 mln. eurų transporto eksploatavimo išlaidų ir dar 2,9 mln. eurų dėl trumpesnio kelionės laiko.
Tačiau tai tik nedidelė viso kelių tinklo dalis. Šiuo metu prastos būklės yra apie 8 600 kilometrų, arba 41 proc. visų valstybinės reikšmės kelių. Remdamasi VU tyrime taikytais skaičiavimo principais, asociacija „Lietuvos keliai“ įvertino, kad vairuotojams ir verslui kasmet prasta kelių būklė kainuoja – apie 316 mln. eurų.
„Šių pinigų nerasite jokioje Vyriausybės ar Finansų ministerijos lentelėje, tačiau žmonės ir įmonės juos sumoka kasmet. Automobiliai greičiau dėvisi, dažniau tenka keisti padangas, remontuoti pakabą, sunaudojama daugiau degalų. Prie viso to pridėkime laiką, kurį žmonės ir kroviniai praranda kelyje. Servisams darbo netrūksta, tačiau šalies ekonomikai tai yra tiesioginiai nuostoliai“, – sako Š. Frolenko.
Pasak jo, čia slypi viena didžiausių kelių finansavimo problemų. Valstybės biudžete atidėtas kelio remontas atrodo kaip sutaupymas, nes pinigai neišleidžiami. Tačiau išlaidos niekur nedingsta – jos tiesiog perkeliamos kelių naudotojams.
„Kai neatnaujiname kelio, valstybė už jį tarsi nemoka. Bet moka visi, kurie tuo keliu važiuoja. Ir kuo ilgiau delsiame, tuo didesnė ta sąskaita: brangesnio remonto vėliau, kasdienių vartotojų nuostolių“, – pabrėžia asociacijos vadovas.
Po 20 metų – visi keliai bus blogi
Asociacijos skaičiavimu, kasmet atnaujinama apie 300 kilometrų kelių, tačiau prastos būklės kelių tuo pačiu laikotarpiu padaugėja bent 700 kilometrų. Vadinasi, problema auga gerokai sparčiau, nei ją spėjama spręsti.
Jeigu ši tendencija nesikeistų, po dešimtmečio prastos būklės galėtų būti apie 70 proc. valstybinės reikšmės kelių, o per 17–20 metų – beveik visas tinklas.
„Dažnai kalbame, kiek kilometrų šiemet sutvarkėme. Bet beveik niekada nepasakome, kiek per tą patį laiką jų nudėvėjome nieko nedarydami. Tai lenktynės, kuriose kasmet vis labiau atsiliekame. Todėl vairuotojams galiu patarti tik viena – rezervuokite vietą servise iš anksto“, – sako Š. Frolenko.
PŽ
