Šildymo sezonas dar neprasidėjo, tad namuose ir biuruose vyrauja vėsuma, sezoniškai keičiasi mitybos įpročiai bei fizinis aktyvumas, dažnas rudenį jaučia daugiau streso, prasčiau miega, tiek vaikai, tiek suaugusieji grįžo į įprastą ritmą ir dažnai leidžia laiką didesnėse žmonių grupėse.
Pasak vaistininkės Virgilijos Bečelytės, šiuo metu peršalimo išvengti gali būti sudėtinga, tačiau pajutus pirmuosius simptomus svarbu nedaryti tam tikrų klaidų, kitu atveju sirgimas gali užsitęsti.
Nuovargis, sloga, galvos skausmas, perštinti gerklė ir kosulys, šaltkrėtis, pakilusi temperatūra – prasidėjus rudeniškiems orams šie simptomai lydi vis daugiau žmonių. Vaistininkė V. Bečelytė paaiškina, kad rudenį peršalimą dažnai lemia skirtingų veiksnių visuma, tačiau net ir pati aplinka tampa palankesne terpe plisti virusams.
„Kai esame žmonių būryje, pavyzdžiui, mokykloje ar darbe, virusai plinta labai greitai, nes jų dalelės patenka bene visur ir ant paviršių ar odos gali išgyventi beveik visą parą.
Dėl šios priežasties neretai klasėje suserga keletas ar daugiau mokinių, o darbe – kolegų.
Simptomai išryškėja per keletą dienų ir gali tęstis apie savaitę.
Tačiau vis dar pastebiu, kad pajutus peršalimo simptomatiką, ne visi pacientai gydosi teisingai, kas lemia, kad kai kurie simptomai tęsiasi ilgiau arba atsiranda tokių komplikacijų kaip ausies uždegimas, sinusitas, išsivysto kitos kvėpavimo takų ligos“, – sako ji.
„Camelia“ vaistininkė įvardija 3 dažniausias peršalimo metu daromas klaidas ir ragina į peršalimą nenumoti ranka.
Pirmoji klaida: ignoruojami simptomai ir tęsiamos įprastos veiklos
V. Bečelytė atskleidžia, kad pacientai dažnai sako „čia tik paprastas peršalimas“ ir jausdami lengvesnius simptomus toliau eina į darbą, veda vaikus į mokyklą bei užsiima kitomis įprastomis veiklomis. Vaistininkė įspėja, kad toks elgesys ne tik paskatina viruso perdavimą kitiems asmenims, kuriems simptomai gali būti ryškesni ir pavojingesni, bet taip pat gali lemti ilgesnį sirgimą.
„Jei nėra temperatūros, dažnas į peršalimą numoja ranka. Vis dėlto vien tai, kad užsikrėtėme virusu ir jaučiame simptomus, reiškia, kad organizmo imuninė sistema veikia ne taip gerai.
Kuo daugiau dėmesio skirsime poilsiui, kokybiškam miegui, pakankamam vandens ir arbatų suvartojimui, subalansuotai mitybai ir simptomų kontrolei – tuo greičiau vėl jausimės sveiki.
Kartais tereikia keletą dienų leisti sau pabūti namuose ir simptomai pamažu palengvėja. Kitu atveju, jei toliau išlaikome įprastą aktyvumą, organizmas neturi pakankamai progų sustiprėti“, – pataria ji.
Antroji klaida: gydymasis nepatvirtintais ar netinkamais metodais
Dar viena klaida, kurią anot vaistininkės V. Bečelytės daro nemažai žmonių – nesigydymas arba to darymas netinkamai. Ji pasakoja, kad kai kurie žmonės susirgę peršalimu pasikliauna tik liaudiškais ir mokslu nepagrįstais gydymo metodais, tokiais kaip česnako skiltelių dėjimas į nosies landą, kojų padų įtrinimas spiritu ar svogūno į kojines dėjimas.
„Tam tikri liaudiški metodai iš tiesų gali palengvinti peršalimą, tačiau tai dažniausiai susiję su vitaminais ir antioksidantais turtingų maisto produktų valgymu ar vaistažolių arbatomis. O tokie metodai, kaip, pavyzdžiui, česnako skiltelių dėjimas į nosies landą, taip tikintis sumažinti slogą, gali būti netgi žalingas dėl gleivinės pažeidimo tikimybės“, – įvardija vaistininkė.
Ji priduria, kad kalbant apie netinkamą gydymą, dar viena klaida, kurią dalis žmonių vis dar daro, yra antibiotikų vartojimas. V. Bečelytė atkreipia dėmesį, kad to daryti griežtai negalima – antibiotikai neveikia virusų. Negana to, vartojant tokius stiprius vaistus ne pagal paskirtį, galima dar labiau susilpninti organizmą.
Trečioji klaida: nepakankamas dėmesys organizmo stiprinimui
Vaistininkė V. Bečelytė pabrėžia, kad susirgus peršalimu, organizmui reikia sustiprėti, todėl vertėtų daugiau dėmesio skirti su maistu gaunamiems vitaminams ir antioksidantams, tokiems kaip vitaminas C, cinkas, selenas, kvercetinas. Vitamino C daug jo turi paprikos, brokoliai, obuoliai, imbieras, kopūstai. Cinko galima gauti iš gyvulinės kilmės mėsos, grybų, lęšių, riešutų ir sėklų, seleno – iš žuvies, ypač tuno, viso grūdo produktų, taip pat grybų ir mėsos, o kvercetino galima rasti obuoliuose, uogose, raudonuosiuose svogūnuose, paprikose, pupelėse, špinatuose.
„Natūralu, kad pasibaigus vasarai kai kurių minėtų produktų gauti gali būti sunkiau, o ir jų kokybė bei maistingumas gali skirtis nuo užaugintų lietuviškuose soduose.
Tačiau verta atkreipti dėmesį į mūsų sezonines daržoves – neretai jos turi pakankamai naudingų maistinių medžiagų. Juk lietuviškų obuolių, kriaušių, slyvų, grybų ir kitų gėrybių dabar įsigyti daug lengviau.
Visgi svarbu suprasti, kad suvalgius keletą daržo gėrybių organizmas nesustiprės, mat tokią mitybą reikia išlaikyti ilgą laiką. Todėl nemažai pacientų, žinodami savo mitybos trūkumus kreipiasi į vaistininkus ar gydytojus ir konsultuojasi dėl reikalingų maisto papildų“, – vardija V. Bečelytė.
Vaistininkė priduria, kad sveika mityba, reguliarus fizinis aktyvumas, pakankamas kiekis miego, streso valdymas padeda stiprinti natūralią organizmo apsaugą ir padeda ne tik lengviau apsisaugoti nuo virusų, bet ir greičiau pasveikti. O tiek peršalus, tiek sergant kitomis ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų ligomis, labai svarbu apie savo savijautą kalbėtis su gydytoju ar vaistininku ir pasirinkti tinkamus sprendimus sveikatai pagerinti.
PŽ
