Patirtis paprastai kaupiasi bėgant metams, tačiau ne visose srityse daugiau metų reiškia daugiau patirties.
Dabartinė jaunoji karta augo kitokiomis sąlygomis nei ankstesnės – lydimi nuolatinės technologijų kaitos, turėdami daugiau laisvės keisti profesinį kelią ir atvirai kalbėdami apie emocinę sveikatą bei asmenines ribas.
Todėl, anot psichologų, kai kuriose srityse jaunų žmonių patirtys ir požiūris gali būti vertingi būtent vyresnėms kartoms.
Tyrimų duomenys ir ekspertų įžvalgos leidžia išskirti tris jaunų žmonių bruožus, kurie aktualūs nepriklausomai nuo amžiaus: tai optimistiškesnis požiūris į ateitį, drąsa bandyti ir keisti profesinę kryptį bei polinkį anksčiau pradėti rūpintis savo ateitimi.
Pokyčiuose matyti daugiau galimybių
Vienas ryškesnių jaunuolių bruožų – optimizmas. Net ir gyvenant nuolatinių pokyčių metu.
2025 m. „Eurobarometro“ duomenimis, pozityvus požiūris tarp 15–30 metų europiečių vyrauja visais tyrime vertintais lygmenimis: didesnė dalis optimistiškai vertino tiek savo ir šeimos, tiek gyvenamosios šalies, ES bei pasaulio ateitį.
„Jaunimo linijos“ psichologas, Kauno padalinio vadovas Mykolas Kriščiūnas pastebi, kad tokį požiūrį galima sieti ir su aplinka, kurioje užaugo ši karta. Nuolatinė technologijų kaita, platus informacijos prieinamumas ir didesnė pasirinkimų įvairovė skatino greitai prisitaikyti, savarankiškai mokytis ir ieškoti pirmiausia sau tinkamų sprendimų.
„Jauni žmonės drąsiau išbando alternatyvias karjeros kryptis, skirtingus požiūrius ar kitaip nei ankstesnės kartos apibrėžia, kas jiems yra sėkmė.
Jie bando, mokosi iš nesėkmių, keičia kryptį ir nebūtinai jaučia pareigą likti pasirinktame profesiniame kelyje.
Manau, kad vyresni žmonės iš jaunimo galėtų pasimokyti lankstumo, smalsumo ir gebėjimo pergalvoti savo įsitikinimus“, – sako M. Kriščiūnas.
Pasak jo, optimizmą gali palaikyti ir jausmas, kad pats gali nulemti savo ateitį. Jauni žmonės šiandien naudojasi daugybe informacijos šaltinių, mokymosi galimybių, todėl lengviau ne tik ieško sau tinkamo kelio, bet ir panorus – jį drąsiai keičia.
Neieškoti vieno „teisingo“ kelio
Norą patiems susikurti galimybes atspindi jaunų žmonių požiūris į nuosavą verslą. Naujausias gyventojų tyrimas rodo, kad užsiimti verslu norėtų pradėti 58 proc. 18–29 metų Lietuvos gyventojų. Tarp visų amžiaus grupių suaugusiųjų apie tokią galimybę svarsto mažiau – 40 proc.
Tiesa, nemaža dalis jaunų žmonių dar tik ieško, kaip šį norą paversti konkrečiais veiksmais: 21 proc. kol kas nėra atradę tinkamos krypties, o 22 proc. dar neturi aiškaus verslo plano. „Swedbank“ Finansinio raštingumo srities vadovės Justinos Bagdanavičiūtės teigimu, tai nebūtinai yra trūkumas.
„Jauname amžiuje vienas didžiausių privalumų yra laikas. Todėl nebūtina iš karto turėti tobulą verslo idėją ar detalų planą. Svarbiausia pradėti bandyti, mokytis pastebėti galimybes ir nebijoti keisti krypties, nes kiekvienas bandymas leidžia geriau suprasti, kas veikia, o kas ne“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Jaunimą iš kitų amžiaus grupių išskiria ir noras kurti kažką naujo. Galimybę pasiūlyti rinkai tai, ko joje dar nėra, kaip vieną iš paskatų imtis verslo nurodo 22 proc. jaunų žmonių – maždaug dvigubai dažniau nei visi apie verslą svarstantys respondentai.
Rūpintis ateitimi nelaukiant „tinkamo laiko“
Jaunimo norą anksčiau pradėti kurti savo ateitį galima pastebėti ir kalbant apie asmeninius finansus. „Swedbank“ inicijuota 18–29 metų šalies gyventojų apklausa rodo, kad dalį savo pajamų investuoja kas trečias, o dar 44 proc. planuoja pradėti investuoti.
Pokytį rodo ir banko klientų duomenys. 2026 m. pirmąjį ketvirtį per mėnesį investavo apie 18 tūkst. 18–29 metų „Swedbank“ klientų, kai prieš penkerius metus tokių buvo vos 1,5 tūkst.
„Investavimas tarp jaunų žmonių tampa ne išskirtine veikla turintiems dideles pajamas, o natūralia finansinių įpročių dalimi. Prie to prisideda ir didesnis finansinis raštingumas, ir lengviau prieinamos investavimo galimybės. Svarbu susiformuoti įprotį domėtis savo finansais, planuoti į priekį ir reguliariai atsidėti tiek, kiek tuo metu leidžia galimybės. Augant pajamoms ir patirčiai, šie įpročiai gali augti kartu“, – sako J. Bagdanavičiūtė.
Ne visi atsakymai ateina iš karto
Nežinoti visų atsakymų nebūtinai reiškia būti nepasiruošusiam – svarbu gebėti jų ieškoti, bandyti ir prireikus keisti kryptį. Visgi, kai kurių žinių galima įgyti dar prieš susiduriant su pirmaisiais savarankiško gyvenimo iššūkiais.
Daugiau apie asmeninius finansus, investavimą, karjerą, emocinę ir fizinę sveikatą, savarankišką gyvenimą ir kitus žengiant į suaugusiųjų pasaulį kylančius klausimus jauni žmonės galės sužinoti nemokamoje konferencijoje „18KĄ?“. Ji vyks spalio 17 d. „Tech Zity – SAMSUNG“ erdvėje Vilniuje, o negalintys dalyvauti gyvai konferenciją galės stebėti tiesiogiai portale Delfi.lt. Registracija į renginį ir daugiau informacijos – www.18ka.lt.
PŽ
