Keturių straipsnių ciklą apie seksualinį smurtą – jo atpažinimą, poveikį, mechanizmus ir pagalbą – baigiame svarbiu klausimu: kaip reaguoti išgirdus apie patirtą smurtą?
Kai smurtą patyręs asmuo prabyla apie patirtą seksualinį smurtą, svarbu ne ieškoti kaltės, o būti šalia. Tikėti, išklausyti, nekaltinti, nespausti ir gerbti žmogaus pasirinkimus – tai pagrindiniai principai, padedantys kurti saugumo ir pasitikėjimo erdvę.
Atpažinkime seksualinį smurtą. Supraskime jo poveikį. Kurkime saugesnę aplinką.
Dr. Zuzana Vasiliauskaitė, tarptautinė moterų žmogaus teisių ekspertė, Vilniaus universiteto mokslininkė:
Seksualinio smurto patirtis paprastai laikoma viena giliausių psichologinių traumų, net gilesnių už karo traumą, su kuriomis gali susidurti žmogus. Su fiziniu ir ar seksualiniu smurtu intymiuose santykiuose yra susidūrusi kas ketvirta Lietuvos moteris (FRA ir EIGE, 2024), o žiauriausiomis seksualinio smurto formomis – kas penkta (Vasiliauskaitė ir Laurinaitytė, 2026).
Seksualinio smurto pasekmės gali paliesti daugelį moters gyvenimo sričių – jos fizinę ir psichologinę sveikatą, santykius, socialinį gyvenimą ir bendrą gerovę. Tačiau svarbu ne tik tai, ką moteris patyrė smurto metu. Reikšmingą poveikį jos tolesnei savijautai ir gebėjimui įveikti trauminę patirtį gali turėti ir tai, kas vyksta po smurto – kaip reaguoja artimieji, specialistai ir institucijos. Palaikantis atsakas gali padėti atkurti saugumo, kontrolės ir teisingumo jausmą, o neigiamas ar kaltinantis – dar labiau pagilinti patirtą žalą.
Seksualinį smurtą patiria ir vyrai, tačiau moterys su juo susiduria neproporcingai dažnai, o seksualinis smurtas prieš moteris yra neatsiejamas nuo platesnės smurto prieš moteris problemos. Todėl šiame straipsnyje sąmoningai kalbame apie moterų patirtis ir apie tai, kokio atsako jos sulaukia tiek iš aplinkinių, tiek institucijose.
Kaip reaguoti tinkamai
Kai moteris ryžtasi kam nors papasakoti apie patirtą seksualinį smurtą, pirmasis ją išgirdęs nebūtinai bus specialistas. Tai gali būti draugė, sesuo, mama, kolega ar gydytoja. Ir nors galime baimintis pasakyti ką nors ne taip, tinkamai pirmajai reakcijai specialių psichologijos žinių nebūtinai reikia. Daug svarbiau išklausyti, priimti moters pasakojimą rimtai ir nesistengti ją įtikinti ką nors daryti nedelsiant. Svarbiausia išklausyti, patvirtinti, kad ja tikite, kad deja tai gana dažna moterų patirtis ir jos reakcijos yra visiškai normalios šioje nenormalioje situacijoje. Ji padarė viską ką galėjo padaryti tuo metu kai tai įvyko. Tai kas įvyko nėra jos atsakomybė, tai tik smurtautojo, nusprendusio peržengti jos ir tuo pačiu įstatymų ribas, atsakomybė ir kaltė. Taip reaguodami ir dar pasidalindami pagalbą teikiančių organizacijų kontaktais būsime padarę jau labai daug.
Svarbu pabrėžti, kad taip pat reaguoti turėtų ir specialistai. Institucijos susiduriančios su smurtą patyrusiomis moterimis, turi ne tik jomis tikėti, suteikti joms savalaikę apsaugą ir efektyvią pagalbą, paremtą traumos psichologijos žiniomis, bet ir teikti apsaugą ir pagalbą atsižvelgiant į moters poreikius ir turimus resursus, kaip to reikalauja geroji pasaulio praktika.
Ko geriau nesakyti
„Kodėl nesipriešinai?“, „Kodėl neišėjai?“, „Kodėl tiek laiko niekam nesakei?“, „Ar tikrai viskas buvo taip?“ Tokie klausimai nebūtinai kyla iš blogų ketinimų. Kartais žmogus tiesiog mėgina suprasti tai, kas jam pačiam atrodo sunkiai suvokiama. Visgi šių klausimų, ypač visų prasidedančių žodžiu kodėl reiktų vengti ir iš viso juos išmesti iš galvos. Tai aukas kaltinantys klausimai, kurie nepadeda suprasti situacijos, nes niekas, ką padarė moteris nesuteikia kitam žmogui teisės prieš ją smurtauti ar pažeisti jos ribas. Taigi net svarstyti kodėl smurtautojas taip pasielgė nėra svarbu. Svarbus yra faktas, kad jis pasirinko įvykdyti nusikaltimą ir jį įvykdė. Toliau galime kalbėti apie tai kaip smurtautojas turi atsakyti už savo veiksmus, o nukentėjusi moteris sulaukti apsaugos ir pagalbos. Tokiu būdu galime sukurti aplinką, kurioje smurtas prieš moteris yra netoleruojamas, bausmės adekvačios nusikaltimui, o visuomenė yra nukentėjusios moters pusėje.
Traumos psichologijos žiniomis grįsta pagalba remiasi principu, kad moteriai nereikia įrodyti, kad į smurtą ji reagavo teisingai. Taip pat nereikėtų jos spausti atskleisti smurto detalių, jei ji pati nėra pasirengusi apie jas kalbėti. Norint paremti nukentėjusią moterį yra svarbu pagalbą teikti nepažeidžiant jos autonomijos, nespaudžiant daryti ar pasakoti ir nebandant už ją išspręsti jos problemų. Daugiau apie tai kaip atrodo tinkama pagalba galite skaityti Metodinėse rekomendacijose skirtose specializuotos kompleksinės pagalbos centrų darbuotojams, savanoriams bei Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą įgyvendinančių institucijų darbuotojams ir specialistams.
Trauma nėra paskutinė stotelė moters gyvenime
Svarbu pabrėžti ir tai, kad trauma nėra paskutinė stotelė moters gyvenime. Mano ir kitų mokslininkų tyrimai ir pačių smurtą patyrusių moterų liudijimai rodo, kad greta skausmingų traumos pasekmių ilgainiui gali atsirasti ir teigiamų psichologinių pokyčių, vadinamų potrauminiu augimu. Moterys gali atrasti vidinę stiprybę, apie kurią anksčiau net nebuvo pagalvojusios, aiškiau suvokti savo poreikius ir ribas, išsigryninti santykius ir kurti juos tikresnius ir tvaresnius, labiau vertinti savo gyvenimą, atrasti naujų gyvenimo galimybių ar net norą padėti kitoms panašią patirtį išgyvenančioms moterims.
Visgi potrauminis augimas nereiškia, kad pati smurto patirtis buvo prasminga ar turėjo gerąją pusę. Augimą skatina ne smurto patirtis, o moters pastangos įveikti jį, atkurti savo gyvenimą ir susigrąžinti kontrolę. Potrauminis augimas nepanaikina traumos pasekmių – teigiami pokyčiai ir psichologiniai sunkumai gali egzistuoti vienu metu. Moteris gali jaustis stipresnė ir kartu vis dar patirti nerimą, baimę ar skausmingus prisiminimus.
Potrauminis augimas taip pat nėra rezultatas, kurio turėtume tikėtis iš kiekvienos smurtą patyrusios moters. Nėra teisingo būdo įveikti traumą ir nėra pareigos po smurto tapti stipresne. Tačiau žinojimas, kad gyvenimas po seksualinio smurto nėra pasmerktas likti apibrėžtas vien patirtos traumos, gali būti svarbi ir įgalinanti žinutė. Tinkama artimųjų ir specialistų pagalba, saugumo atkūrimas, galimybė pačiai priimti sprendimus ir būti išgirstai gali sudaryti sąlygas ne tik įveikti patirtos traumos pasekmes, bet ir iš naujo kurti gyvenimą pagal savo poreikius ir pasirinkimus.
Taigi išgirdę moters pasakojimą apie patirtą smurtą nebūkime abejingi, išklausykime, tikėkime, nekaltinkime, gerbkime jos pasirinkimus ir padėkime pasiekti apsaugą ir specializuotą pagalbą, kai ji tam bus pasirengusi.
Finansuojama Europos Sąjungos lėšomis, tačiau išreiškiamas požiūris ar nuomonė yra tik organizatorės/iaus (-ių) ir nebūtinai atspindi Europos Sąjungos ar Europos Komisijos (EK) požiūrį ar nuomonę. Nei Europos Sąjunga, nei EK negali būti laikoma už juos atsakinga.
Užs. Nr. 650
