Daugeliui atrodo, kad jų socialinių tinklų profiliuose nėra nieko vertingo, tačiau realybė kitokia. Net ir fragmentiška viešai prieinama informacija leidžia susidaryti išsamų žmogaus profilį.
Pasak Dariaus Povilaičio, „Telia“ kibernetinio saugumo eksperto, iš viešų socialinių tinklų profilių nesunkiai galima sužinoti ne tik darbovietę ar pareigas, bet ir žmogaus pomėgius, socialinį ratą, kelionių įpročius bei kasdienę rutiną.
Sujungus šias detales, galima ne tik numatyti žmogaus elgesį ir interesus, bet ir sukurti itin įtikinamus sukčiavimo scenarijus.
2026 m. JAV atlikta apklausa parodė, kad net 60 proc. interneto vartotojų internete turi informacijos, kurios nenorėtų, kad rastų kiti žmonės. To priežastis paprasta: socialiniuose tinkluose žmonės dažnai atskleidžia kur kas daugiau, nei patys mano.
Kibernetiniai nusikaltėliai įvairią viešą informaciją naudoja rengdami itin įtikinamas sukčiavimo atakas. Pavyzdžiui, iš „LinkedIn“ sužinoję žmogaus pareigas, o iš „Facebook“ ar „Instagram“ pamatę, kad jis yra išvykęs atostogų, nusikaltėliai gali sukurti įtikinamą sukčiavimo scenarijų ir apsimesti kolega ar vadovu, prašančiu skubiai atlikti mokėjimą ar pasidalinti konfidencialia informacija.
„Pastaraisiais metais išaugusi dirbtinio intelekto (DI) pažanga ne tik palengvino viešai prieinamos informacijos paiešką ir analizę, bet ir atvėrė naujų grėsmių. DI įrankiai gali padėti greitai surasti bei susieti duomenis iš įvairių šaltinių, įskaitant registrus ar duomenų bazes, o viešai prieinami balso ir vaizdo įrašai gali būti panaudojami „deepfake“ klastotėms kurti. Užtenka vos kelių dešimčių sekundžių garso įrašo, kad būtų sugeneruotas žmogaus balsą imituojantis turinys, kuris vėliau gali būti naudojamas finansinėms apgavystėms ar šantažui“, – atkreipia dėmesį D. Povilaitis.
Nauja skaitmeninės ekonomikos valiuta
Vis dėlto vieša informacija domina ne tik nusikaltėlius. Darbdaviai ir personalo atrankų specialistai prieš darbo pokalbius dažnai peržiūri kandidatų socialinių tinklų profilius, kad susidarytų nuomonę apie jų profesionalumą ir reputaciją. Įmonės analizuoja žmonių pomėgius, sekamus puslapius ir elgesį internete, kad galėtų rodyti kuo tikslingesnę reklamą.
Pvz., internete pradėjus ieškoti informacijos apie keliones, netrukus gali pradėti rodytis skrydžių, viešbučių ar kelionių organizatorių pasiūlymai. Jei viešinate informaciją apie šeimos pagausėjimą, galite sulaukti kūdikių prekių reklamos.
Tuo metu duomenų tarpininkai iš įvairių šaltinių surenka informaciją apie gyvenamąją vietą, amžių, šeiminę padėtį, interesus ir kitus duomenis, iš kurių formuoja detalius vartotojų profilius. Šie profiliai vėliau naudojami reklamos, pardavimų ar rinkos tyrimų tikslais, todėl asmeninė informacija šiandien turi apčiuopiamą finansinę vertę ir tapo vienu svarbiausių skaitmeninės ekonomikos išteklių.
„Kuo daugiau informacijos apie žmogų galima surinkti, tuo lengviau prognozuoti jo elgesį, pomėgius, vartojimo įpročius ar net priimamus sprendimus. Būtent todėl asmeniniai duomenys dažnai vadinami naująja skaitmeninės ekonomikos valiuta“, – akcentuoja D. Povilaitis.
Kaip apsaugoti savo privatumą?
„Telia“ kibernetinio saugumo ekspertas pataria socialiniuose tinkluose niekada neskelbti tikslaus gyvenamosios vietos adreso, telefono numerio, asmens dokumentų nuotraukų, bankinių duomenų, kelionių planų realiu laiku. Taip pat ir atsakymų į dažniausiai naudojamus saugumo klausimus, pavyzdžiui, mamos mergautinės pavardės, gimimo datų, augintinio vardo ar mokyklos pavadinimo.
Svarbu reguliariai peržiūrėti privatumo nustatymus, riboti viešai matomą informaciją bei išjungti automatinį buvimo vietos žymėjimą. Taip pat rekomenduojama naudoti stiprius ir unikalius slaptažodžius, kelių faktorių autentifikavimą bei periodiškai tikrinti, ar asmeniniai duomenys nepateko į viešai žinomų duomenų nutekėjimų sąrašus. Papildomą apsaugą gali suteikti ir tokie sprendimai kaip „Telia Safe“, padedantys sumažinti kibernetinių grėsmių riziką, saugiau naudotis viešaisiais „Wi‑Fi“ tinklais ir laiku sužinoti apie galimus asmens duomenų nutekėjimus.
„Didžiausia klaida, kurią daro beveik visi socialinių tinklų vartotojai, yra įsitikinimas, kad pavienė informacijos detalė nėra svarbi. Iš pirmo žvilgsnio nekaltas įrašas apie atostogas, nuotrauka iš darbo renginio ar viešai matomas draugų sąrašas atrodo nereikšmingi. Tačiau sujungus šiuos duomenis į vieną visumą galima susidaryti itin tikslų žmogaus profilį. Būtent ne viena konkreti detalė, o daugybės smulkių informacijos fragmentų visuma šiandien tampa pagrindiniu kibernetinių nusikaltėlių įrankiu“, – atkreipia dėmesį D. Povilaitis.
Ekspertas ragina gyventojus periodiškai save „pagooglinti“ ir įvertinti, kokia informacija apie juos prieinama viešai. Kuo mažesnis skaitmeninis pėdsakas ir kuo labiau kontroliuojama asmeninė informacija, tuo sunkiau ją panaudoti prieš patį žmogų.
PŽ
