Ką gaminti, kuo apsirengti, kada sportuoti, kur važiuoti savaitgalį – net laisvalaikis šiandien reikalauja daugybės sprendimų. Kartais filmą vakare renkamės beveik ilgiau, nei truktų jį pažiūrėti, o galiausiai nepasirenkame nieko. Psichoterapeutas Dainius Jakučionis paaiškino, kas yra „sprendimų nuovargis“, kodėl dienos pabaigoje net paprasčiausi pasirinkimai ima varginti ir kaip sumažinti kasdienę sprendimų naštą.
Poilsis – būtina rūpinimosi savimi dalis. Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimo duomenimis, 34 proc. Lietuvos gyventojų rūpinimąsi savimi ir meilę sau pirmiausia sieja būtent su laiku sau, poilsiu ir ramybe. Tai – dažniausias tyrimo dalyvių atsakymas. Antroje vietoje – pasilepinimas per pirkinius, o trečioje – rūpinimasis sveikata.
„Tyrimas padeda geriau suprasti, kaip žmonės suvokia savo savijautą – o kartu stiprinti gebėjimą anksčiau atpažinti nuovargį, įtampą ir kitus emocinius signalus. Rezultatai rodo, kad savęs priežiūra gyventojų akimis pirmiausia reiškia sustojimą, atitrūkimą nuo kasdienės rutinos, o tik po to – sąmoningas sveikatos ar asmeninio augimo praktikas. Tai reiškia, kad rūpinantis savijauta dar turime kur augti – ypač mokantis geriau suprasti savo emocinius poreikius ir į juos reaguoti ne tik tada, kai jau jaučiamės išsekę“, – sako Eglė Laskauskaitė, farmacijos ekspertė „Eurovaistinėje“.
Kas yra „sprendimų nuovargis“?
D. Jakučionio teigimu, sprendimų nuovargis – tai būsena, kai po visos dienos didelių ir mažų pasirinkimų net klausimas „ką valgom?“ ar „ką žiūrim?“ ima erzinti labiau, nei turėtų.
Ilgą laiką šis reiškinys buvo aiškinamas patrauklia metafora: esą turime ribotą valios rezervą, kuris per dieną išsenka tarsi telefono baterija, todėl vakare apsispręsti darosi vis sunkiau. Tačiau ši teorija sulaukė kritikos, o pakartotiniuose tyrimuose jos efektas pasirodė esantis gerokai silpnesnis.
„Šiandien reiškinys aiškinamas kiek kitaip: pats galvojimas ir sprendimų priėmimas reikalauja pastangų, o pastanga mums nėra labai maloni. Todėl vakare vis patrauklesnė tampa alternatyva – nieko nebespręsti ir tiesiog pailsėti. Kitaip tariant, smegenys nebūtinai „nebegali“ priimti sprendimo. Jos paprasčiausiai vis mažiau nori mokėti už jį reikalingą pastangų kainą“, – aiškina D. Jakučionis.
Įdomus eksperimentas: 24 uogienės patraukia labiau – bet pirkti lengviau iš 6
Kodėl didesnis pasirinkimas, kuris teoriškai turėtų suteikti daugiau laisvės, kartais veikia priešingai? Vienas garsiausių tai iliustruojančių eksperimentų buvo atliktas 2000 m. Psichologai Sheena Iyengar ir Markas Lepperis prekybos centre vieniems pirkėjams pasiūlė rinktis iš 24 rūšių uogienių, o kitiems – 6.
Didelis pasirinkimas iš pradžių buvo patrauklesnis – prie jo sustojo daugiau žmonių. Tačiau pirkimo rezultatas buvo priešingas: iš mažesnio pasirinkimo grupės uogienę nusipirko beveik 30 proc. žmonių, o iš 24 rūšių turėjusių rinktis – vos 3 proc. Šis ir kiti tyrimai vėliau prisidėjo prie Barry Schwartzo išpopuliarintos „pasirinkimo paradokso“ idėjos.
„Šis efektas realus, tik klausimas, kokios jo pasekmės. Daug lemia, į ką sutelkiame dėmesį. Tyrimai rodo, kad žmonių, kurie susikoncentruoja į patį procesą, savijauta būna geresnė nei tų, kurie susitelkia vien į rezultatą“, – aiškina D. Jakučionis.
Psichoterapeuto teigimu, sunkumų dažnai kyla ne dėl to, kad pasirinkimų per daug, o dėl to, kad tiksliai nežinome, ko norime. „Todėl vakare ir atrodo, kad sunku apsispręsti – dienos pabaigoje dažnai lieka ne patys aiškiausi pasirinkimai. Variantų daug, vieno aiškaus atsakymo nėra, o mes nelabai žinome, ko norime. Jei tiksliai žinotume – pasirinkti nebūtų sunku. Todėl iš pirmo žvilgsnio nekaltas klausimas „tai ką šiandien žiūrim?“ gali pasirodyti beveik egzistencinis“, – sako psichoterapeutas.
Kaip sumažinti kasdienę sprendimų naštą
Kaip padėti sau, jei jaučiate, kad negalėjimas apsispręsti ima varginti? D. Jakučionis sako, kad tikslas neturėtų būti apskritai nustoti rinktis. Daug naudingiau dalį sprendimų perkelti iš tos akimirkos, kai jau esame pavargę, arba iš anksto susiaurinti pasirinkimo lauką.
Susikurkite „jei–tada“ taisykles. Tai iš anksto apibrėžta intencija, kuri panaikina poreikį kiekvieną kartą spręsti iš naujo. Pavyzdžiui: „Jei vakare norėsime žiūrėti filmą, rinksimės pirmą dar nematytą iš sąrašo“. Tai viena iš daugiausia įrodymų turinčių strategijų, kaip sumažinti sprendimų skaičių.
Sumažinkite neapibrėžtumą, bet palikite pasirinkimą. Vietoj klausimo „kokį iš tūkstančio filmų žiūrėti?“ pirmiausia galima apsispręsti: komedija ar trileris, su kokiu mėgstamu aktoriumi. Jei vis neapsisprendžiate, ką gaminti, iš pradžių atsakykite į paprastesnius klausimus: norite šilto ar šalto patiekalo, su mėsa ar be mėsos, lietuviškos ar itališkos virtuvės. Nebūtina iš karto apsispręsti dėl konkretaus varianto – pakanka susiaurinti lauką.
Nusistatykite „pakankamai gerai“ slenkstį. Ne kiekvienam kasdieniam sprendimui reikia optimalaus rezultato. Mintis, kad gali būti geresnis filmas nei ką tik pasirinktas, verčia toliau ieškoti ir tikėtis, kad bus dar geriau. Apsibrėžkite kriterijus ir jais vadovaukitės.
Atskirkite sprendimą nuo veiksmo. Savaitės vakarienių meniu galima susidaryti sekmadienį, drabužius kitai dienai išsirinkti vakare, o filmų sąrašą – tada, kai turime noro jų ieškoti, o ne po ilgos dienos jau įsitaisius ant sofos. Sprendimus priimkite anksčiau, kai dar turite daugiau resursų ir sprendimų priėmimo kaina nėra tokia didelė.
Rutinizuokite tai, kas nėra labai svarbu. Maistą, drabužius ar sporto laiką paverskite įpročiais. Taip mažinsite situacijų, kuriose tenka iš naujo įtempti mintis dėl smulkmenų ir dėti nemalonių pastangų.
PŽ
