Telefono iš rankų nepaleidžia, tačiau skambinti nori vis rečiau. Net 65 proc. Z kartos atstovų (gimę 1997–2012 m.) jaučiasi nejaukiai, kai reikia paskambinti nepažįstamam žmogui. Net bendraudami su šeima ar draugais jaunuoliai kur kas dažniau renkasi ne skambutį, bet susirašinėjimo programėles, rodo tarptautinė apklausa.
„Ilgesnio laikotarpio duomenys rodo gana aiškią tendenciją. Iki pandemijos tradicinių skambučių „Bitės“ tinkle nuosekliai mažėjo – 2015–2019 m. jų sumažėjo apie 14 proc. Prasidėjus COVID-19 pandemijai ši tendencija trumpam apsivertė ir žmonės telefonu skambino daugiau. Pasibaigus ribojimams skambučių kiekis vėl pradėjo mažėti, o per pastaruosius 1,5 metų smuko dar apie 4 proc. Skambučių apimtys dabar yra grįžusios į prieš pandemiją buvusį lygį“, – sako Modestas Ropė, „Bitė Lietuva“ naujos kartos tinklų direktorius.
Vis tik nebūtinai žmonės bendrauja mažiau. Tradicinis skambutis dabar konkuruoja su kitais bendravimo būdais – žinutėmis, balso ir vaizdo skambučiais programėlėse. Daugiau bendravimo vyksta naudojant mobiliuosius duomenis
Skambinti nori tik kas šeštas
„Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa buvo skirta patikrinti paplitusius mitus apie Z kartos naudojimosi telefonu įpročius. Ji parodė, kad vienas skirtumas tarp kartų yra itin ryškus – jaunesni žmonės kur kas rečiau renkasi tradicinį skambutį“, – sako M. Ropė
Paklausti, kaip jiems būtų patogiausia susisiekti su artimu draugu ar šeimos nariu, telefono skambutį pasirinko vos 17 proc. 18–28 metų Z kartos atstovų, skelbia tyrimų bendrovė „YouGov“. Tarp 61–79 metų kartos atstovų (gimę 1946–1964 m.) taip atsakė net 62 proc. Priešinga situacija kalbant apie bendravimą raštu – žinutę, el. laišką ar susirašinėjimo programėlę rinktųsi 65 proc. Z kartos ir tik 26 proc. vyriausios apklaustos kartos atstovų.
„Skambutis reikalauja atsakyti čia ir dabar, o parašytą žinutę galima perskaityti ir atsakyti tada, kai patogu. Jaunesni žmonės užaugo aplinkoje, kurioje vienu metu galima palaikyti kelis pokalbius skirtingose programėlėse, siųsti nuotraukas, vaizdo įrašus ar balso žinutes“, – pastebi M. Ropė.
Tendencija dar ryškesnė bendraujant su mažiau pažįstamais žmonėmis. Net 90 proc. Z kartos atstovų su pažįstamu, kuris nėra artimas draugas ar šeimos narys, pirmiausia rinktųsi bendrauti raštu, o skambutį – vos 8 proc.
Paskambinti nepažįstamam – „oi ne, ačiū“
Didžiausias diskomfortas Z kartai kyla, kai tenka paskambinti nepažįstamam žmogui – nejaukiai tokioje situacijoje jaučiasi net 65 proc. apklaustųjų. Patogiai skambindami nepažįstamiesiems jaučiasi vos trečdalis, kai tarp kūdikių bumo kartos atstovų tokių yra du kartus daugiau – 67 proc.
Vis dėlto skambindami šeimai ar draugams net ir Z kartos atstovai jaučiasi gerai – taip nurodė 82 proc. apklaustųjų.
„Apklausa veikiau rodo ne skambučių baimę, o pasikeitusį požiūrį. Žmonės labiau renkasi, kada skambutis yra jiems patogiausias bendravimo būdas. Mūsų tinkle daugiausia skambučių atliekama darbo valandomis, o savaitgaliais jų gerokai sumažėja. Tuo metu vidutinė pokalbių trukmė reikšmingai nekinta“, – vardija vienas skaitmeninių paslaugų bendrovės vadovų.
Keičiasi pats skambutis
Keičiasi ne tik žmonių įpročiai, bet ir technologijos, kuriomis skambinama. Pavyzdžiui, prieš 1,5 metų tik apie 57 proc. visų skambučių „Bitės“ tinkle buvo perduodami naudojant balso skambučių per mobilųjį internetą technologiją „VoLTE“, šiandien jų dalis jau sudaro apie 77 proc.
„Žmogui toks skambutis atrodo kaip įprastas skambutis, tačiau „VoLTE“ leidžia balsą perduoti internetu. Taip skambutis sujungiamas greičiau, užtikrinama ypatingai gera balso kokybė, pokalbio metu galima naudotis internetu. Kartu auga ir paties interneto reikšmė. Per septynis šių metų mėnesius „Bitės“ tinkle buvo persiųsta 26 proc. daugiau duomenų nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – paaiškina M. Ropė.
Siekdama dar geriau atliepti Lietuvos žmonių poreikius, „Bitė“ tęsia tinklo modernizavimą. Įgyvendinant tinklo greitintuvo projektą, didžiojoje dalyje Lietuvos mobiliojo interneto greitis jau padidintas iki 25 proc. Iki metų pabaigos bendrovė visiškai įdarbins naujus 700 MHz dažnius, į kuriuos investavo beveik 10 mln. eurų.
Naujosios investicijos leis dar labiau plėsti ryšį regionuose ir atokesnėse Lietuvos vietovėse. Šiemet bendrovė mūsų šalyje įrengė beveik pusšimtį naujų ryšio bokštų vietose, kuriose jų niekada nebuvo.
PŽ
