Į „Kėdainių mugę” kreipėsi Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus muziejininkė-tyrėja Gintarė Žuravliovaitė su prašymu padėti rasti Antrojo pasaulinio karo metais Kėdainių apylinkėse žydus gelbėjusių Juozo ir Onos Augustinavičių (gali būti ir Augustinovičiai, Augustinovič) palikuonis.
Juozas ir Ona Augustinavičiai dar 1998 m. Izraelio memorialinio instituto Jad Vašem buvo pripažinti Pasaulio Tautų Teisuoliais.
Kadangi šis pripažinimas buvo suteiktas išgelbėtųjų iniciatyva, nei Jad Vašem, nei Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejuje nėra duomenų apie tolesnį jų gyvenimą, tikslią gyvenamąją vietą ar palikuonis.
Lietuvoje žydų gelbėtojai iki šiol apdovanojami valstybiniu Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimu.
Kad būtų galima teikti kandidatūrą apdovanojimui, būtina surasti gelbėtojų artimuosius, kurie galėtų atsiimti apdovanojimą ir pateikti šeimos narių mirties liudijimus, bei kitą reikalingą informaciją.
„Kadangi kasmet rengiame naujas paraiškas dėl iki šiol neapdovanotų gelbėtojų apdovanojimo, artimųjų paieška yra svarbi mūsų darbo dalis. Deja, neturint tikslesnių biografinių duomenų, vien pagal pavardę paieška yra gana sudėtinga”, – teigia tyrėja, prašydama paskelbti apie giminaičių paiešką žiniasklaidos priemonėje.
Turint informacijos muziejininkė-tyrėja Gintarė Žuravliovaitė prašo susisiekti su ja elektroniniu paštu gintare.zuravliovaite@jmuseum.lt arba tel. +370 65695445.
Su Augustinavičių šeima susijusi gelbėjimo istorija:
Karo metais našlė Juzefa Rimavičienė ir jos keturi vaikai gyveno Kėdainių rajone, Pėdžių kaime.
Duktė Liudvika buvo ištekėjusi už Petro Gedaikos, jauna pora gyveno netoliese. Prieš karą Rimavičių ir Gedaikų šeimos artimai bendravo su Vandžiogalos žydais.
Kai vokiečiai okupavo kraštą ir prasidėjo žydų žudynės, Gedaikos ir Rimavičienė nedvejodami teikė pagalbą savo draugams. Dar neprasidėjus naikinimo akcijoms Gedaikos paslėpė brolius Josefą ir Chaimą Lisonus.
Rimavičiai įrengė spintoje slaptą sieną, už kurios broliai Lisonai slapstėsi. Dažnas Rimavičių svečias buvo Chaimas Ronderis, kuris kartas nuo karto keitė savo slapstymosi vietas.
1942 m. Petras ir Liudvika Gedaikos suteikė prieglobstį Chajai Kėdanskytei, kuri po karo ištekėjo už Josefo Lisono. Saugumo sumetimais Kėdanskytė nepasilikdavo vienoje vietoje ilgai.
Išėjusi iš Gedaikų, ji apsistojo pas Juozą ir Oną Augustinavičius, kurie gyveno su dviem vaikais netoli Kėdainių. Beveik pusę metų Chaja slapstėsi jų namo palėpėje arba rūsyje. Augustinavičių šeima taip pat padėjo Chaimui Kunderiui.
Po karo Joselis ir Chaja Lisonai išvyko į Izraelį, Chaimas Lisonas emigravo į Jungtines Amerikos Valstijas, o Chaimas Ronderis ir Chaimas Kunderis liko gyventi Lietuvoje.
