Tvankus oras, staigūs temperatūrų pokyčiai, kondicionieriai ar net gaivinantis šuolis į ežerą – visa tai gali tapti rimtu išbandymu širdžiai.
Kardiologė prof. dr. Vilma Dženkevičiūtė paaiškina, kokios oro sąlygos pavojingiausios, kokių organizmo signalų negalima ignoruoti ir kodėl vasarą svarbiausia orientuotis ne į laikrodį, o į savo savijautą.
Vasarą dažniausiai kalbame apie nudegimus saulėje ar šilumos smūgį, tačiau karštis veikia ne tik odą – jis keičia ir širdies bei kraujagyslių sistemos darbą. Organizmui tenka nuolat prisitaikyti prie aplinkos sąlygų, o kai temperatūra ar oro drėgmė staiga keičiasi, širdžiai tai tampa papildomu krūviu.
Didžiausią pavojų kelia ne karštis, o tvankus oras ir staigūs temperatūrų pokyčiai
Pasak kardiologės, vasarą pavojingiausia ne aukšta temperatūra savaime, o jos derinys su didele oro drėgme: „Pavojingiausias derinys yra karštis su didele drėgme, vadinamas tvankiu oru. Tokioje aplinkoje prakaitas nebegaruoja, o būtent garavimas yra pagrindinis būdas kūnui atvėsti. Todėl organizmas perkaista, o širdis priversta dirbti vis intensyviau, kad nukreiptų kraują į odą ir bandytų tą šilumą pašalinti“, – teigia gydytoja.
Karštyje didelė kraujo dalis nukreipiama į odą, kad organizmas galėtų atiduoti šilumą. Dėl to sumažėja centrinėje kraujotakoje cirkuliuojančio kraujo kiekis, gali suprastėti smegenų aprūpinimas krauju, todėl žmogus gali nualpti. Dehidratacija ir šilumos smūgis dar labiau apkrauna širdį – spartėja širdies ritmas, didėja trombozių rizika.
„Kai karštį lydi labai didelė drėgmė, širdies įvykių rizika gali padidėti net kelis kartus, palyginti su sausomis dienomis. Kitaip tariant, 32 °C sausoje aplinkoje ir 32 °C tvankioje aplinkoje žmogui yra dvi visiškai skirtingos fiziologinės situacijos“, – sako V. Dženkevičiūtė.
Papildomą iššūkį širdžiai kelia ir staigūs temperatūrų pokyčiai.
Anot gydytojos, dideli temperatūros šuoliai, pavyzdžiui, kai vieną dieną yra +30 °C, o kitą – jau tik +16 °C, širdžiai yra tikras išbandymas. Jei žmogus yra vyresnio amžiaus, serga širdies ligomis arba jaučia polinkį į ritmo sutrikimus, tokiomis sąlygomis rizika dar labiau padidėja.
Šalto šoko efektas
Karštą dieną daugelis skuba atsigaivinti šaltame vandenyje, tačiau gydytoja ragina neskubėti.
Staigiai panirus į šaltą vandenį gali pasireikšti vadinamasis šalto šoko efektas – suaktyvėja simpatinė nervų sistema, staiga pakyla kraujospūdis ir širdies ritmas. Žmonėms, sergantiems išemine širdies liga ar turintiems širdies ritmo sutrikimų, tai gali išprovokuoti pavojingas aritmijas. Todėl į vandenį rekomenduojama bristi palaipsniui.
Panašiai reikėtų elgtis ir naudojant kondicionierius. Pasak gydytojos, patys kondicionieriai širdžiai nekenkia, tačiau problemų gali sukelti pernelyg didelis temperatūrų kontrastas.
„Didelis kontrastas tarp lauko karščio ir vėsių patalpų gali sukelti kraujagyslių spazmus ir kraujospūdžio svyravimus. Praktikoje rekomenduojama palaikyti patalpoje apie 24–26 °C ir vengti tiesioginio šalto oro srauto į krūtinę ar kaklą“, – teigia V. Dženkevičiūtė.
Kada karštis tampa pavojingas?
Nėra vieno universalaus atsakymo, kiek laiko galima saugiai būti karštyje. Tai priklauso nuo temperatūros, oro drėgmės, fizinio aktyvumo ir kiekvieno žmogaus sveikatos būklės.
Esant maždaug 25–30 °C temperatūrai ir nedidelei oro drėgmei, ramiai būnant pavėsyje ar patalpoje, sveikas žmogus dažniausiai gali būti apie 1–2 valandas. Kai temperatūra pakyla iki 30–35 °C, ypač tiesioginėje saulėje ar blogai vėdinamoje patalpoje, šis laikas sutrumpėja iki maždaug 30–60 minučių. Tvankiomis dienomis net ir sveikam žmogui gydytoja rekomenduoja karštyje neužsibūti ilgiau kaip 15–30 minučių.
Vis dėlto, anot jos, svarbiausia stebėti ne laikrodį, o organizmo siunčiamus signalus.
„Praktikoje mes labiau orientuojamės ne į laiką, o į simptomus. Jei atsiranda bent vienas iš šių požymių – padažnėjęs pulsas ramybėje, silpnumas ar galvos svaigimas, pykinimas, sunkumo jausmas krūtinėje – tai reiškia, kad širdies ir kraujotakos sistema jau yra perkrauta, ir buvimą karštyje reikia nedelsiant nutraukti“, – pabrėžia kardiologė.
Jeigu simptomai stiprėja – atsiranda vėmimas, stiprus silpnumas ar alpimas – būtina kreiptis į medikus. O sumišimas, dezorientacija, labai aukšta kūno temperatūra ar sąmonės netekimas gali būti šilumos smūgio požymiai – tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Kalbant apie širdį, visada rimtai vertinami naujai atsiradęs krūtinės skausmas ar spaudimas, dusulys bei naujai pasireiškę širdies ritmo sutrikimai.
Paprastos taisyklės, padedančios apsaugoti širdį
Pasak gydytojos, veiksmingiausia prevencija yra paprasta: reguliariai gerti skysčius, nelaukiant, kol atsiras troškulys, vengti būti tiesioginėje saulėje nuo 12 iki 16 valandos, dėvėti lengvus, šviesius drabužius, rytais ir vakarais vėdinti patalpas bei daryti pertraukas nuo karščio net ir tuomet, kai savijauta gera.
„Visada patariu: kiek įmanoma venkite staigių temperatūros pokyčių. Jei tenka juos patirti, stenkitės prisitaikyti palaipsniui – neperkaisti, daryti pertraukas vėsesnėje aplinkoje, gerti pakankamai skysčių, nevartoti alkoholio ir stebėti savo savijautą“, – dalijasi V. Dženkevičiūtė.
Sergantiems širdies ligomis ypač svarbu nenutraukti gydymo
Pacientai, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis ir reguliariai vartojantys jiems paskirtą gydymą, įskaitant politabletes (angl. polypills), karščio poveikį paprastai toleruoja geriau nei tie, kurių liga nėra gydoma arba yra nepakankamai kontroliuojama.
Pasak gydytojos, stabilizuotas kraujospūdis, širdies ritmas ir kraujotaka padeda organizmui lengviau prisitaikyti prie temperatūros svyravimų.
Vis dėlto net ir tinkamai gydomi pacientai turėtų būti atidūs, nes kai kurie vaistų komponentai, ypač diuretikai, AKF inhibitoriai, ARB ar beta blokatoriai, karštomis oro sąlygomis gali didinti hipotenzijos, dehidratacijos ar elektrolitų pusiausvyros sutrikimų riziką.
Gydytoja pabrėžia, kad savavališkai praleisti paskirtų vaistų dozių nereikėtų: „Vienkartinis dozės praleidimas dažniausiai nesukelia reikšmingos žalos, tačiau pakartotinai praleidžiant vaistus gali pablogėti kraujospūdžio kontrolė, padidėti širdies ritmo sutrikimų, krūtinės skausmo ar širdies nepakankamumo paūmėjimo rizika.“
Jeigu dėl karščio, vėmimo, viduriavimo ar kitų priežasčių kyla klausimų dėl vaistų vartojimo, jų dozės turėtų būti koreguojamos tik iš anksto aptarus tai su gydytoju arba laikantis individualiai pateiktų rekomendacijų.
PŽ
