Ypač karšti orai vasarą Lietuvoje – retenybė, tad natūralu, jog į viršų pakilus temperatūros stulpeliui, norime kuo daugiau laiko praleisti lauke. Visgi, džiaugiantis gerais orais, beveik nesusimąstome apie grėsmingas sveikatos būkles – išsekimą nuo karščio ar šilumos smūgį.
Vaistininkė Elvyra Ramaškienė paaiškina, kaip atpažinti pirmuosius išsekimo simptomus ir užkirsti kelią šilumos smūgiui.
Kūnas prie aukštos temperatūros pratinasi pamažu
Ypač karšti orai mūsų organizmui yra neįprasti – tiek leidžiant laiką Lietuvoje, tiek išvykus į užsienį. Vasaros atostogų metu kūnui tenka prisitaikyti ne tik prie naujos aplinkos, bet ir prie naujų klimato sąlygų.
Pirmosiomis dienomis širdis plaka greičiau, svyruoja kraujospūdis, dažniau prakaituojama, atsiranda nuovargis ir galvos skausmas.
„Tai visiškai normali kūno reakcija į pasikeitusią temperatūrą, įprastai kūnas prie naujų aplinkos sąlygų prisitaiko per savaitę. Visgi, būtina stebėti, kaip jūsų organizmas reaguoja į aplinką, tam, kad galėtumėte išvengti pavojingų būklių – išsekimo nuo karščio ar šilumos smūgio“, – įspėja vaistininkė E. Ramaškienė.
Išsekimas nuo karščio ir šilumos smūgis
Karštomis dienomis organizmas ieško būdų, kaip atsivėsinti ir palaikyti normalią kūno temperatūrą – žmogus prakaituoja, plečiasi kraujagyslės, taip greitindamos kraujotaką. Vis dėlto, jei aplinkos temperatūra ar drėgmė yra pernelyg aukšta, ar žmogus patiria per sunkų fizinį krūvį, gali kilti pavojus sveikatai.
„Išsekimas nuo karščio – tai būklė, kai organizmas patiria dehidrataciją, prarasdamas daug vandens ir druskų dėl aukštos oro temperatūros ir drėgmės. Žmogus jaučia silpnumą, galvos svaigimą, pykinimą, pagreitėja širdies ritmas, kūno temperatūra gali būti pakilusi. Išsekimą nuo karščio gali išduoti ir oda – ji tampa drėgna ir blyški“, – vardina vaistininkė E. Ramaškienė.
Pastebėjus šiuos signalus, būtina pereiti į vėsią vietą, gerti vandenį, nesuteikus reikiamos pagalbos, žmogui gresia šilumos smūgis, kuris yra pavojingas gyvybei.
Kaip atpažinti šilumos smūgį?
Žmogus patirdamas šilumos smūgį karščiuoja – jo temperatūra gali pakilti net iki 40 laipsnių, oda tampa karšta ir sausa, jaučiamas pykinimas, padažnėja pulsas. „Šilumos smūgis gali iššaukti traukulius, sąmonės aptemimą. Jei nesiimama skubaus gydymo, ši būklė gali pažeisti smegenis, širdį, inkstus ir raumenis, gresia pavojus gyvybei.
Todėl įtarus šilumos smūgį būtina nedelsiant kviesti greitąją pagalbą aušinti kūną – šaltu vandeniu ar ledu. Svarbu žmogų paguldyti pavėsyje, duoti gerti vandens, vėsinti vėduojant žurnalu, laikraščiu ar rankšluosčiu ir laukti, kol atvyks medikai“, – pažymi vaistininkė.
Rizikos grupės
Išsekimas nuo karščio ar perkaitimas yra pavojingas visiems, tačiau yra žmonių grupių, kurios į aplinkos pokyčius reaguoja jautriau – tai vyresnio amžiaus žmonės, vaikai bei asmenys, vartojantys vaistus nuo kraujospūdžio.
„Karštas ir drėgnas aplinkos klimatas taip pat pavojingas aktyviai sportuojant bei žmonėms, kurie serga lėtinėmis ligomis ar turį antsvorį“, – prideda E. Ramaškienė.
Karštomis dienomis rekomenduojama vengti ilgo buvimo lauke ir fizinio aktyvumo nuo 11 iki 16 valandos, taip pat būtina gerti bent 2 litrus vandens per dieną, gausiai prakaituojant gerti elektrolitų tirpalus. Patartina dėvėti laisvo kirpimo, natūralių medžiagų rūbus, dėvėti galvos apdangalus. Taip pat reikėtų riboti alkoholio ir kavos vartojimą, nes šie gėrimai skatina skysčių netekimą bei didina kraujospūdį.
PŽ
