Seniau matcha dažniausiai buvo matoma specializuotose kavinėse, o šiandien ją galima rasti beveik visur – nuo kavinių meniu iki socialinių tinklų. Ryškiai žalias gėrimas atrodo paprastai, todėl gali susidaryti įspūdis, kad jį pasigaminti namuose labai lengva.
Vis dėlto pirmieji bandymai dažnai baigiasi nusivylimu: gėrimas būna kartus, su gumulėliais ir visai nepanašus į tą švelnią gražiai susisluoksniavusią matcha latte, kurią matėte internete.
Taip nutinka todėl, kad matcha nėra arbata, kurią užtenka tiesiog užpilti vandeniu. Jos skoniui įtakos turi daugybė veiksnių – nuo arbatos lapelių kokybės iki vandens temperatūros ir dar daugiau. Kartais pakanka vienos mažos klaidos, kad puodelyje atsirastų nemalonus kartumas.
Kaip atpažinti kokybišką matchą?
Kaip ir kava, mačia gali būti labai įvairi. Viena pasižymi natūraliu salstelėjimu ir švelniu augaliniu skoniu, kita gali būti intensyvesnė ar turėti daugiau žemiškų natų. Tam įtakos turi auginimo sąlygos, derliaus laikas, malimo procesas ir paruošimo būdas.
Tačiau, jeigu norite mėgautis tikrai maloniu ir švelniu skoniu, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis rodiklius, kurie įprastai nurodo miltelių kokybę. Tai ypač svarbu, jei norite gerti matchą be didelio kiekio pieno, sirupų ar kitų priedų. Papildomi ingredientai gali paslėpti dalį skonio net ir tada, kai naudojami prastesnės kokybės milteliai. O ieškant kokybės verta rinktis būtent Japonijoje, o ne Kinijoje ar Taivane užaugintą matcha arbatą.
Taip pat naudinga atkreipti dėmesį į tai, ar ji gamintojo apibūdinama kaip ceremoninė, A klasės arba pirmojo derliaus. Tokie milteliai dažniausiai pasižymi švelnesniu ir subtilesniu skoniu. Patys japonai gėrimams nenaudoja standartinės ar kulinarinės matchos. Tokie milteliai dažniausiai skirti kepiniams, desertams, ledams ar kitiems receptams, kuriuose jų skonį papildo papildomi ingredientai.
Jeigu yra galimybė pamatyti produktą prieš perkant, verta įvertinti ir spalvą. Kokybiška matcha būna ryškiai žalia, o blanki, gelsva ar rusvai žalsva spalva dažnai signalizuoja apie žemesnę kokybę arba senesnius miltelius. Svarbus ir kvapas – gera matcha turi gaivų, augalinį, šiek tiek salstelėjusį aromatą.
Vertėtų kritiškai vertinti ir labai mažą kainą. Matchos gamyba yra ilgas bei kruopštus procesas: arbatos augalai prieš derlių specialiai dengiami nuo saulės, lapeliai apdorojami ir galiausiai sumalami akmeniniais malūnais. Dėl šios priežasties kokybiška matcha tiesiog negali būti itin pigi.
Taip pat verta vengti matchos, kurių sudėtyje yra įvairių užpildų, kvapiųjų medžiagų ar kitų priedų, naudojamų galutinei produkto kainai sumažinti. Japonų ūkiai niekad nemaišys aukštos kokybės matchos su papildomais priedais; mišiniams įprastai naudojama žemesnės kokybės milteliai. Kuo sudėtis paprastesnė, tuo lengviau įvertinti tikrąją matchos kokybę.
Skonį keičia net tai, kur laikote atidarytą pakuotę
Mažiau žinomas faktas – atidarius pakuotę skonis pradeda keistis. Matcha jautriai reaguoja į šviesą, drėgmę, šilumą ir orą. Dėl to ilgiau atidaryta pakuotė gali prarasti dalį aromato, o skonis tapti blankesnis ar kartesnis. Būtent todėl rekomenduojama miltelius laikyti sandariai uždarytus, vėsioje ir sausoje vietoje, atokiau nuo saulės spindulių.
Kartumas dažnai atsiranda dėl per karšto vandens
Net ir puikūs milteliai nepadės, jei gėrimas bus ruošiamias netinkamai. Viena dažniausių klaidų – verdantis vanduo. Matchai paprastai rekomenduojama naudoti maždaug 70-80 °C temperatūros vandenį. Karštesnis vanduo gali sustiprinti kartumą ir užgožti natūralesnes skonio natas. Prieš plakant reikėtų persijoti miltelius per sietelį. Tai padeda išvengti gumulėlių ir leidžia gėrimui tapti vientisesnės tekstūros. Plakant šluotele nereikėtų maišyti apskritimu, kadangi kur kas geresnį rezultatą duoda greiti zigzago formos judesiai, kurie sukuria lengvą putą ir padeda milteliams tolygiai pasiskirstyti vandenyje.
Kokie priedai padeda, o kurie užgožia skonį?
Jeigu gryna matcha atrodo per intensyvi, nebūtina iš karto jos atsisakyti. Kaip ir prie kavos, prie jos skonio kartais reikia šiek tiek priprasti. Pradžioje matchą galima švelninti pienu ar nedideliu kiekiu saldiklio, tačiau svarbu nepersistengti – priešingu atveju gėrimas praras tai, kuo yra išskirtinis. Prie matchos puikiai dera avižų pienas, nes jis pasižymi natūraliu salstelėjimu ir kremiška tekstūra. Migdolų pienas suteikia daugiau riešutinių natų, o kokosų pienas gali išryškinti egzotiškesnį skonį. Vis dėlto verta nepamiršti, kad kiekvienas augalinis pienas keičia galutinį rezultatą, todėl kartais tas pats matcha produktas su skirtingais pienais gali atrodyti lyg visai kitas gėrimas. Jeigu norisi saldumo, dažniausiai pakanka nedidelio kiekio medaus, klevų sirupo ar kito mėgstamo saldiklio. Kai kurie mėgsta matchą pagardinti vanile ar cinamonu, tačiau tokius priedus verta naudoti saikingai, nes per daug papildomų skonių gali užgožti natūralias arbatos natas, dėl kurių matcha ir yra vertinama. Galiausiai geriausi deriniai dažniausiai būna patys paprasčiausi – tokie, kurie leidžia matchai išlikti pagrindine puodelio žvaigžde.
Kada geriausia gerti matchą?
Kadangi matchoje natūraliai yra kofeino, ją verta vartoti panašiai kaip kavą. Nors kofeino kiekis yra šiek tiek mažesnis nei kavoje ir veikia kiek kitaip, vėlyvą vakarą išgertas puodelis kai kuriems žmonėms gali apsunkinti užmigimą. Dėl šios priežasties matcha dažniausiai mėgaujamasi ryte arba pirmoje dienos pusėje. Ji taip pat gali būti puikus pasirinkimas tomis dienomis, kai po pietų pradeda trūkti energijos, tačiau nesinori dar vieno stiprios kavos puodelio. Matchoje esantis kofeino ir L-teanino derinys veikia kiek kitaip nei kava – energija dažnai jaučiama tolygiau, be staigaus pakilimo ir greito nuovargio jausmo. Būtent todėl šį gėrimą neretai renkasi žmonės, kuriems svarbus susikaupimas dirbant, studijuojant ar atliekant kūrybines užduotis. Nors kai kurie mėgaujasi matcha vos atsikėlę, jautresniems kofeinui tai ne visada yra geriausias pasirinkimas. Išgerta ant tuščio skrandžio ji gali sukelti nemalonų pojūtį, sunkumo jausmą ar sudirginti skrandį. Dėl šios priežasties dažnai rekomenduojama matchą gerti praėjus bent pusvalandžiui po valgio. Taip ne tik sumažinama diskomforto tikimybė, bet ir galima maloniau mėgautis pačiu gėrimu bei jo skoniu. Jei tik pradedate pažintį su matcha, verta stebėti, kaip į ją reaguoja jūsų organizmas. Vieniems labiausiai patinka puodelis ryte prie pusryčių, kiti ją renkasi kaip popietinę pertrauką tarp darbų. Atradus sau tinkamą laiką, matcha gali tapti ne tik energijos šaltiniu, bet ir maloniu kasdieniu ritualu.
Švelni matcha prasideda nuo mažų detalių
Kartumas nėra neatsiejama matchos savybė. Dažniausiai jis atsiranda dėl netinkamai parinktų miltelių, per karšto vandens arba klaidų ruošiant gėrimą. Kokybiška matcha, tinkamas paruošimas ir keli ingredientai gali visiškai pakeisti pirmąjį įspūdį. Kartais užtenka vos kelių mažų pokyčių, kad puodelyje atsirastų ne kartus, o švelnus ir subalansuotas skonis.
Užs. Nr. 632
