Prieš du dešimtmečius lietuvių profesinės ar bent jau finansinės sėkmės istorija dažnai prasidėdavo nuo emigracijos. Bet pastarąjį dešimtmetį profesinės ambicijos vis dažniau realizuojamos Lietuvoje – dirbant tarptautinėse komandose, globaliuose projektuose ir kuriant karjerą čia pat gimtinėje. Kartu pasikeitė ir lietuvio darbuotojo įvaizdis.
Personalo sprendimų bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovo Denio Tarasenkovo teigimu, šiandien Lietuvos specialistų reputaciją tarptautinėje darbo rinkoje formuoja ne viena savybė, o visas kompetencijų ir požiūrio į darbą derinys.
Aukštas išsilavinimo lygis, užsienio kalbų mokėjimas, technologinis raštingumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pokyčių leidžia jiems sėkmingai konkuruoti pasauliniu mastu.
Kartu keitėsi ir Lietuvos, kaip talentų rinkos, reputacija.
Vis daugiau organizacijų Lietuvą vertina ne tik dėl palankios verslo aplinkos ar geografinės padėties, bet ir dėl čia dirbančių žmonių kompetencijų, gebėjimo greitai mokytis bei sėkmingai veikti tarptautinėse komandose.
Karjera pasaulyje – neišvykus iš Lietuvos
Pasikeitė ne tik Lietuvos ekonomika, bet ir specialistų darbo kasdienybė. Tarptautinės komandos, globalūs projektai ir bendradarbiavimas su klientais skirtingose šalyse daugeliui darbuotojų tapo įprasta profesinės aplinkos dalimi.
„Dirbdami sparčiai besikeičiančioje verslo aplinkoje, Lietuvos specialistai išmoko greitai perprasti naujus procesus, efektyviai veikti neapibrėžtose situacijose ir sklandžiai prisitaikyti prie skirtingų darbo modelių. Būtent šios savybės tarptautinėse organizacijose šiandien vertinamos vis labiau“, – teigia D. Tarasenkovas.
Viena svarbiausių Lietuvos specialistų stiprybių – aukštas išsilavinimo lygis. Jie sėkmingai konkuruoja tarptautinėje darbo rinkoje ne tik dėl profesinių žinių, bet ir dėl gebėjimo jas taikyti sparčiai besikeičiančioje aplinkoje.
Ne mažiau svarbus ir užsienio kalbų mokėjimas. Daugeliui darbuotojų natūralu kasdien dirbti anglų kalba, bendradarbiauti su kolegomis skirtingose šalyse ir prisitaikyti prie tarptautinės darbo kultūros. Papildomos užsienio kalbos dažnai tampa dar vienu konkurenciniu pranašumu.
Prie konkurencingumo prisideda ir technologinis raštingumas. Lietuvos specialistai greitai perpranta naujus įrankius ir technologijas, todėl lengviau prisitaiko prie besikeičiančių darbo rinkos poreikių. Tai tampa vis svarbesniu pranašumu dirbtinio intelekto ir automatizacijos amžiuje.
Kai kuriose srityse Lietuva jau yra sukaupusi itin stiprių nišinių kompetencijų. Tarptautiniai darbdaviai vis dažniau vertina mūsų specialistus kibernetinio saugumo, programinės įrangos kūrimo, „DevSecOps“ bei kitose pažangių technologijų srityse, kuriose kvalifikuotų darbuotojų trūksta visame pasaulyje.
Vis dėlto vien profesinės žinios nepaaiškina, kodėl Lietuvos specialistai yra vertinami tarptautinėje darbo rinkoje.
„Tarptautiniai partneriai neretai pastebi tai, ką būtų galima pavadinti profesiniu alkiu – norą augti greičiau ir nuolat, mokytis daugiau, imtis sudėtingesnių užduočių. Daugelis jų aktyviai ieško galimybių plėsti savo kompetencijas, įsitraukti į sudėtingesnius projektus ir prisiimti daugiau atsakomybės. Visa tai ir lemia, kad jiems patikimos vis svarbesnės funkcijos“, – sako D. Tarasenkovas.
Mažos rinkos užauginti universalūs specialistai
Mažesnėje rinkoje specialistams dažniau tenka veikti platesniame atsakomybių lauke, todėl jie, anot pardavimų vadovo, greičiau įgyja įvairiapusės patirties ir geriau supranta bendrą verslo kontekstą. Tai formuoja žmones, kurie geba ne tik gerai išmanyti savo sritį, bet ir suprasti, kaip jų priimami sprendimai veikia visą organizaciją – ir atmosferą, ir veikos rezultatus.
Prie šių pokyčių prisideda ir specialistai, kurie dalį karjeros praleido užsienio rinkose. Sugrįžę jie į organizacijas atneša ne tik naujų profesinių kompetencijų, bet ir kitokią patirtį valdant komandas, diegiant procesus bei kuriant organizacinę kultūrą.
Tokia aplinka formuoja ne tik specialistus, bet ir vadovus. „Daugelis Lietuvos vadovų patys yra nuėję ilgą profesinį kelią organizacijose, todėl gerai supranta darbuotojų iššūkius ir augimo poreikius. Taigi jie geba orientuotis ne tik į tikslų pasiekimą, bet ir į komandos ugdymą, kompetencijų stiprinimą bei ilgalaikį žmonių potencialo atskleidimą“, – teigia D. Tarasenkovas.
Nuo vykdytojų iki sprendimų priėmėjų
Pasikeitusios kompetencijos ilgainiui pakeitė ir tai, kokios atsakomybės patikimos Lietuvos specialistams. Jei anksčiau Lietuva dažniau buvo siejama su administracinėmis, procesų vykdymo ar kitomis pagalbinėmis funkcijomis, šiandien mūsų šalies specialistai vis dažniau dirba srityse, kuriose kuriama didelė pridėtinė vertė, priimami svarbūs sprendimai ir formuojama organizacijų strategija.
Pasak D. Tarasenkovo, būtent todėl keitėsi ir tarptautinių organizacijų požiūris į Lietuvą – nuo vietos, kurioje efektyviai vykdomi procesai, iki rinkos, kuriai patikimos ekspertinės, sudėtingos ir strategiškai svarbios funkcijos.
Kita vertus, lietuviams vis rečiau pakanka tiesiog sąžiningai atlikti pavestas užduotis.
„Tarptautiniai darbdaviai dažnai pastebi, kad Lietuvos specialistams rūpi suprasti platesnį savo darbo kontekstą. Jie siekia daugiau atsakomybių, ieško galimybių tobulėti ir aktyviai prisideda prie organizacijos augimo“, – sako personalo sprendimų bendrovės atstovas.
Kuklumas: stiprybė ar kliūtis?
Nepaisant augančio tarptautinio pripažinimo, dažnai mūsų „nacionaline“ savybe vadinamas kuklumas darbo rinkoje vis dar kartais pakiša koją.
„Daugeliui specialistų vis dar natūraliau susitelkti į darbo rezultatą nei aktyviai kalbėti apie savo pasiekimus ar sukurtą vertę organizacijai. Tačiau globalioje verslo aplinkoje svarbu ne tik gerai dirbti, bet ir gebėti parodyti, kokį poveikį tavo darbas kuria organizacijai“, – teigia D. Tarasenkovas.
Tai tampa dar svarbiau šiandien, kai organizacijos visame pasaulyje ieško efektyvesnių veiklos modelių, investuoja į automatizaciją ir dirbtinį intelektą. Tokiomis sąlygomis vis didesnę reikšmę įgauna ne tik kompetencijos, bet ir gebėjimas jas tinkamai pristatyti.
Kaip drąsiau kalbėti apie savo vertę?
Ekspertai pažymi, kalbėjimas apie savo pasiekimus neturi nieko bendro su tuščiu savęs reklamavimu. Priešingai – stipriausi argumentai dažniausiai remiasi konkrečiais rezultatais.
„Jeigu pavyko pagerinti procesų efektyvumą, sutrumpinti darbų atlikimo laiką, sumažinti kaštus, pagerinti klientų patirtį ar sėkmingai perimti sudėtingesnes funkcijas, apie tai verta kalbėti aiškiai ir argumentuotai, – ragina D. Tarasenkovas. – Gebėjimas parodyti savo vertę nereiškia prarasti autentiškumą. Aiškiai įvardyti savo indėlį į organizacijos rezultatus yra svarbi profesinės brandos dalis.“
PŽ
