Z karta (gimę 1997–2012 metais) dažnai apibūdinama kaip drąsi, atvira ir nebijanti kalbėti apie emocinę sveikatą. Tačiau pirmasis Baltijos šalyse atliktas Z kartos draudimo raštingumo tyrimas atskleidė kitą tendenciją – nors jauni žmonės supranta finansinio saugumo svarbą, pirmieji rimtesni gyvenimo sprendimai jiems dažnai kelia daug abejonių ir nerimo.
Kodėl Z karta kitaip vertina saugumą?
Emocinės klinikos „Anima psichologija“ įkūrėjos, psichoterapeutės Viktorijos Bartkutės-Vyšniauskienės teigimu, šią kartą formavo visai kitokios aplinkybės nei jų tėvus.
„Tūkstantmečio karta augo gana saugiais ir stabiliais laikais. Z karta užaugo pasaulyje, kuriame matė pandemiją, karus, ekonominį neapibrėžtumą. Natūralu, kad tai formuoja visai kitokį santykį su saugumu ir ateitimi“, – sako specialistė.
Anot jos, jei ankstesnės kartos dažniau vadovavosi principu „reikia – vadinasi, darau“, šiandien jauni žmonės pirmiausia siekia surinkti kuo daugiau informacijos ir tik tada ryžtasi veikti.
Baimė suklysti
Pasak psichoterapeutės, vienas ryškiausių šios kartos bruožų – pasikeitęs požiūris į klaidas.
„Šiandien klaida dažnai suvokiama kaip ženklas, kad nepakankamai pasistengei arba neatradai geriausio sprendimo. Todėl daliai jaunų žmonių atrodo saugiau sprendimą atidėti, nei rizikuoti suklysti“, – teigia V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Psichoterapeutė pastebi, jog papildomą spaudimą kuria ir socialiniai tinklai.
„Jaunas žmogus mato ne tik savo galimybes, bet ir idealizuotą kitų žmonių gyvenimą. Todėl natūraliai atsiranda lūkestis, kad pirmas būstas turi būti labai geras, atostogos – įspūdingos, o pirmieji sprendimai – teisingi“, – sako ji.
Ne visada pasiruošę savarankiškam gyvenimui
Psichoterapeutė atkreipia dėmesį, kad daugelis Z kartos atstovų augo aplinkoje, kurioje tėvai galėjo suteikti daugiau galimybių nei ankstesnėms kartoms.
„Tėvai skatino mokytis, studijuoti, ieškoti savęs, dažnai apsaugodavo nuo finansinių rūpesčių. Tačiau anksčiau ar vėliau ateina momentas, kai tenka pradėti gyventi iš savo pajamų ir pačiam prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – aiškina V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
Jos teigimu, dalis jaunų žmonių ilgiau gyvena jausdami, kad visada yra kažkas, kas padės, todėl pirmieji savarankiški sprendimai tampa gerokai didesniu iššūkiu.
Žino daug, bet veikti vis dar nedrąsu
Panaši tendencija atsiskleidė ir „Balcia Insurance SE“ atliktame tyrime. Lietuvoje teorinių žinių rodiklis siekė 56 balus, o praktinių įgūdžių ir elgsenos – vos 29.
„Matome, kad jauni žmonės supranta, jog rizikos egzistuoja, tačiau realiose situacijose dažnai stokoja aiškumo ir pasitikėjimo. Kai kažkas nutinka pirmą kartą, atsiranda daug nežinomybės – ką daryti po eismo įvykio, kaip elgtis dėl žalos nuomojamame būste ar kas atsakingas, jei nukenčia kitas žmogus“, – sako „Balcia“ valdybos narys ir Lietuvos filialo vadovas Artur Senčenko.
Anot jo, šiandien jauni žmonės su atsakomybe susiduria gerokai anksčiau, nei patys mano.
„Ši karta daug keliauja, nuomojasi būstus, naudojasi paspirtukais ar dalijimosi platformų automobiliais. Dažnai apie galimas pasekmes susimąstoma tik tada, kai kažkas nutinka. Tačiau atsakomybė prasideda gerokai anksčiau – nuo supratimo, kad kiekvienas sprendimas gali turėti pasekmių ne tik tau pačiam, bet ir aplinkiniams“, – teigia A. Senčenko.
Ką svarbu suprasti tėvams?
Pasak psichoterapeutės, didžiausia klaida, kurią daro dalis tėvų – noras apsaugoti vaikus nuo visų nesėkmių.
„Kai už klaidas baudžiame arba nuolat gąsdiname pasekmėmis, žmoguje užauginame stiprų vidinį kritiką. Vėliau jis pats sau sako: geriau nebandyk, nes nepavyks“, – teigia ji.
Vietoje to specialistė ragina mokyti vaikus, kad klaidos yra natūrali gyvenimo dalis.
„Jeigu kažkas nepavyko, svarbu klausti ne kas kaltas, o ką iš šios situacijos galima išmokti. Būtent taip auginamas pasitikėjimas savimi ir gebėjimas prisiimti atsakomybę už savo sprendimus“, – sako V. Bartkutė-Vyšniauskienė.
PŽ
