Praėjusiais metais Lietuvoje vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 10,16 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio – 0,05 litro mažiau nei prieš metus, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys. Legalaus tabako vartojimas šalyje vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui per metus sumažėjo 4,6 proc. ir pernai siekė 1 123 cigaretes.
Valstybės duomenų agentūros Demografinės ir socialinės statistikos skyriaus vedėjos Natalijos Ravinskienės teigimu, legalaus alkoholio suvartojimas pasiekė mažiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį.
„2025 metų duomenys rodo, kad legalaus alkoholio suvartojimas pasiekė mažiausią lygį per pastarąjį dešimtmetį“, – penktadienį rodiklių pristatyme teigė ji.
Anot agentūros atstovės, pernai vienam gyventojui teko 8,7 litro absoliutaus alkoholio, vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui – 10,2 litro.
„Palyginti su 2024 metais, vartojimas dar šiek tiek sumažėjo, o bendra tendencija nuo 2016 m. išlieka nuosekliai mažėjanti“, – sakė N. Ravinskienė.
Legalaus alkoholio suvartojimas yra mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse įsigytų alkoholinių gėrimų kiekis litrais, įvertinus į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį, perskaičiuotas į absoliutų alkoholį (100 proc.), tenkantis vienam gyventojui arba vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui.
Anot N. Ravinskienės, per metus suvartoto alaus dalis sumažėjo 1,8 proc. punkto ir sudarė 37,8 proc. Tuo metu vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių suvartojimo duomenys nesikeitė, o didžiausią suvartoto absoliutaus alkoholio dalį toliau sudarė spiritiniai gėrimai – 44,5 proc. (1,8 proc. punkto daugiau).
Alus – populiariausias, bet jo pardavimai mažėjo
Valstybės duomenų agentūra nurodė, kad, kaip ir kasmet, šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse daugiausia parduota alaus – 186 mln. litrų. Tačiau jo pardavimas, palyginti su 2024 m., sumažėjo 3,2 proc. Taip pat mažėjo spiritinių alkoholinių gėrimų pardavimas – jų parduota 29 mln. litrų (0,9 proc. mažiau nei 2024 m.).
Tuo metu vyno, fermentuotų gėrimų ir kokteilių pardavimas šiek tiek augo – jų parduota 4,29 mln. dekalitrų, arba 17,8 tūkst. dekalitrų (0,4 proc.) daugiau.
Pranešama, kad alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos per metus padidėjo 8 proc. Labiausiai pabrango balzamas – 16,2 proc., trauktinės – 12,1 proc., sidras – 11,7 proc., tekila – 10,8 proc., Lietuvoje pagaminta degtinė – 10,5 proc., džinas – 9,2 proc., romas – 9,1 proc., brendis – 9 proc., likeriai ir Lietuvoje pagamintas alus – po 8,8 proc.
Agentūros teigimu, alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2025 m. sausio 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
Skelbiama, kad augus gyventojų pajamoms, pernai alkoholinių gėrimų perkamoji galia kito minimaliai – už vidutinį mėnesio darbo užmokestį buvo galima įsigyti 495 litrus Lietuvoje gaminamo alaus ir 482 litrus importinio alaus (2024 m. atitinkamai 496 ir 475 litrus), taip pat 69 litrus Lietuvoje gaminamos degtinės ir 63 litrus importinės degtinės (2024 m. atitinkamai 71 ir 62 litrus).
Anot agentūros, pernai mažėjo beveik visų alkoholinių gėrimų gamyba. Buvo pagaminta 957 tūkst. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį (4,9 proc. mažiau), vynuogių vyno ir vermuto gamyba sudarė 585 tūkst. dekalitrų – 2,8 proc. mažiau.
Tuo metu fermentuotų gėrimų pagaminta 3,29 mln. dekalitrų (9,5 proc. mažiau): putojančių fermentuotų gėrimų – 23,8 proc. mažiau, vaisių ir uogų vyno – 10,5 proc. mažiau ir neputojančių fermentuotų gėrimų – 3,5 proc. mažiau. Vis tik, anot agentūros, antrus metus iš eilės augo sidro gamyba – 2,2 proc. didėjimas.
Daugiausia pernai pagaminta alaus – 27,77 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 5,9 proc.
2025 m. Lietuvos vidaus rinkai pateikta 3,17 mln. dekalitrų absoliutaus alkoholio – 0,67 proc. daugiau nei 2024 m. Šis kiekis apskaičiuojamas kaip gamybos ir importo suma atėmus eksportą.
Tabako vartojimas sumažėjo 4,6 proc.
Kaip praneša Valstybės duomenų agentūra, pernai legalaus tabako vartojimas vienam vyresniam nei 15 metų gyventojui per metus sumažėjo 4,6 proc. ir 2025 m. siekė 1 123 cigaretes arba 56 standartinius cigarečių pakelius pakelius, po 3 cigaretes per dieną.
„Vidutinis vyresnis nei 15 metų Lietuvos gyventojas kas savaitę surūko daugiau nei standartinį pakelį cigarečių“, – kalbėjo N. Ravinskienė.
Pasak jos, tradicinių cigarečių pardavimai sudarė 81,4 proc. visų parduodamų tabako ir su tabaku susijusių gaminių pardavimų.
Agentūros duomenimis, praėjusiais metais, palyginti su 2024 m., cigarečių eksportas sumažėjo 9,9 proc., importas – 23,9 proc. Tuo metu cigarečių gamyba padidėjo 4,9 proc., o mažmeninės prekybos kainos – 8,1 proc.
N. Ravinskienė teigė, kad su tabako gaminiais susijusių produktų pardavimai toliau augo, tačiau vertės augimas buvo ženkliai lėtesnis nei ankstesniais metais – pernai jis siekė 3,1 proc., kai 2024 m. sudarė 19,5 proc. Anot jos, šiai kategorijai priskiriami įvairūs tabako vartojimo gaminiai, elektroninės cigaretės, jų pildyklės bei rūkomieji žoliniai gaminiai.
„Nors šių gaminių suvartojimą vienam gyventojui tiksliai įvertinti sudėtinga, įvairūs rodikliai leidžia daryti prielaidą, kad jų vartojimas 2025 metais nedidėjo“, – aiškino N. Ravinskienė.
Teigiama, kad per metus gyventojų tabako gaminių perkamoji galia iš esmės nepakito arba padidėjo neženkliai. Agentūros duomenimis, už vidutinį mėnesio darbo užmokestį buvo galima įsigyti 242 pakelius brangiausių cigarečių – tiek pat kaip ir 2024 m. Vidutinio kainų lygio cigarečių buvo galima įsigyti 277 pakelius (0,4 proc. daugiau), pigiausių – 309 pakelius (0,3 proc. daugiau).
Tuo metu pypkinio tabako (50 g) buvo galima įsigyti 95 pakuotes (3,3 proc. daugiau).
Agentūros teigimu, vienas svarbiausių pokyčių veiksnių buvo didesnis taikomas akcizas, lėmęs tabako ir su tabako gaminiais susijusių produktų kainų augimą.
