Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje fiksuoti permainingi orai, tikėtina, ne vieną ūkininką privertė susimąstyti, ko tikėtis toliau. Jei šiemet paskutiniosios balandžio dienos labiau priminė žiemos pabaigą, gegužės pradžia jau panašėjo į vasarą. Kaip kalba ekspertai, vien kalendoriumi pasitikėti – neverta, tad būtina atsižvelgti ir į kitus kriterijus.
Kaip teigia Baltijos aplinkos forumo ekspertas Justas Gulbinas, klimato kaita per pastaruosius keletą metų pastebimai pakoregavo ir netgi išderino gamtos kalendorių. Anot jo, jei anksčiau dar pavykdavo nuspėti orų permainas, dabar tai padaryti – itin sunku.
„Geriausias ūkio darbų indikatorius – ne kalendorius, o dirva ir jos drėgmė. Jei dirvožemis limpa prie technikos ratų, išvažiavus į laukus galima tik daugiau bėdos prisidaryti. Tačiau dabartinė situacija yra kardinaliai priešinga: dirva – sausa, o dulkės sklinda visur. Būtent dirvožemis, o ne traktorius yra pagrindinis ūkininkavimo įrankis, tad ir stebėti bei rūpintis jo būkle – itin svarbu, ypač esant labai nepastoviems orams“, – sako J. Gulbinas.
Teks prisiderinti prie klimato kaitos
Maždaug prieš dešimt metų – tokia data įvardijama, kai aiškinamasi, kada pradėjo ryškėti klimato kaitos nulemti pokyčiai Lietuvoje. Padidėjusi vidutinė temperatūra, trumpesnės žiemos, beveik be jokio įšalo – nauja klimato šalyje tendencija. Pasak J. Gulbino, tokie pokyčiai iš esmės keičia įprastą ūkininkavimą.
„Pavyzdžiui, jeigu laukas žiemą paliekamas be jokių augalijos liekanų, o ir nėra įšalo – tik lietus, dirvožemis kenčia nuo vandens ir vėjo erozijos. Jis netenka maistinių medžiagų, suardoma dirvos struktūra, tad tikėtis gero derliaus gali būti sunku“, – sako aplinkosaugos ekspertas.
Jis taip pat pabrėžia ir vis ryškesnius temperatūrų ekstremumus bei kritulių nepastovumus. „Jau ne vienerius metus turime ir karščio bangas, ir stichines liūtis, kai per vieną ar kelias dienas iškrenta viso mėnesio kritulių norma. Todėl klimato kaita neabejotinai turi įtakos ūkininkavimui, ir ūkininkams reikės imtis priemonių, kad jų ūkiai būtų atsparesni šiems iššūkiams.“
Kaip pastebi Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė, palyginti su ankstesniais metais, šiemet visi žemės ūkio procesai atsilieka praktiškai mėnesiu. Pasak jos, tokius nepastovumus ir lemia klimato kaita.
„Palyginti su praėjusių metų geguže, šiemet laukuose dar nėra padaryti tie darbai, kurie jau būdavo atlikti pernai. Ūkininkai vis dar negali panaudoti pagrindinių augalų apsaugos produktų, nes labai stipriai atsilieka augalų vegetacija – dėl besikeičiančio klimato“, – pabrėžia G. Pšibišauskienė.
Jos teigimu, Lietuva patenka į tarpinę klimato zoną, kurią veikia itin nepastovūs orai Europoje: jei Vakarų Lietuvą labiau veikia jūrinis klimatas, rytinė šalies pusė pereina į labiau žemyninio klimato zoną. Vienas to požymių – skirtingas drėgmės lygis Lietuvoje.
„Nors ir nedidelėje, mūsų šalyje galima pastebėti ryškius skirtumus tarp lietaus intensyvumo: kol vienur gausiau palijo, augalai auga geriau, o kur jo trūksta, augalai gyvena praktiškai chaose. Tad ir skirtingų regionų ūkininkams reikia atitinkamai pasirinkti reikalingas priemones. Tačiau aišku yra viena: ūkininkauti vien tik pagal kalendorių – netikslinga, nes būtina stebėti realią situaciją laukuose“, – teigia agrotechnologijų ekspertė.
Būtinas ilgalaikis požiūris
Paklaustas, kaip vertėtų stiprinti ūkių atsparumą klimato ir kitiems pokyčiams, J. Gulbinas pataria pradėti nuo požiūrio keitimo. Anot jo, ūkininkavimas – ne vienadienis procesas, o ilgalaikė veikla, kuriai būtina strategija.
Jam pritarianti G. Pšibišauskienė teigia, jog investuoti į dirvos būklės gerinimą būtina palaipsniui, nes pačios investicijos – nemažos. Pasak jos, per vienerius metus neįmanoma kardinaliai pakeisti dirvos, kad joje augantys pasėliai dar tais pačiais metais duotų žymiai geresnį derlių.
„Svarbu sukurti stiprų dirvos pagrindą, kuris palaikytų augalų imunitetą: kuo dirvožemis turtingesnis maistinėmis medžiagomis, tuo augalai yra stipresni, vešlesni. Be to, šaknų sistema tuomet būna gilesnė ir tvirtesnė. Žinoma, egzistuoja pačių įvairiausių priemonių, kurios gali sustiprinti augančius pasėlius. Tačiau svarbiausia, kad dirva turėtų pakankamai humuso, o jame esantys mikroorganizmai gebėtų pritraukti higroskopinę drėgmę, kurios augalai nepasiima“, – sako Linas Agro agrotechnologijų plėtros vadovė.
Ji paaiškina, kad humuso sluoksnį suformuoti gali padėti organinės liekanos iš priešsėlių, šiaudų ir kitų likučių po pjūties. „Tokiu būdu į dirvožemį patenka suaktyvintos medžiagos, kurias jau gali per šaknis pasiimti augalai. Tačiau tai – tik pirmas žingsnis link dirvos būklės gerinimo. Vis dėlto, jei situacijos danguje – kritulių ir temperatūros chaoso – pakeisti negalima, pokyčius žemėje galima bent iš dalies valdyti.“
Šaltinis: „Linas Agro” pranešimas žiniasklaidai
