Lietuvos keliuose kasmet pavasarį suaktyvėja laukinių gyvūnų migracija – šiuo laikotarpiu auga susidūrimų rizika, būtent dabar eismo dalyviai turi skirti dar daugiau dėmesio aplinkai ir savo vairavimo įpročiams.
„Pernai susidūrimų su gyvūnais skaičius pasiekė tūkstantį. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai ar net gyvybei. Todėl aktyviai diegiame kompleksines saugumo priemones ir nuolat geriname infrastruktūrą, tačiau saugumas kelyje priklauso ir nuo kiekvieno vairuotojo atsakomybės. Prasidėjus pavasarinei gyvūnų migracijai, raginu visus būti itin budriais, atsakingai elgtis kelyje ir rinktis saugų greitį“, – sako susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Suaktyvėjusi gyvūnų migracija – didesnė rizika keliuose
Pavasarį gyvūnai aktyviai juda ieškodami maisto, porų ar tinkamų vietų jaunikliams vesti, todėl jų migracija apima tiek stambiuosius, tiek smulkiuosius gyvūnus. Dažniausiai gyvūnai keliuose pasirodo prietemoje, naktį arba anksti ryte. Ypatingą pavojų kelia kanopiniai gyvūnai – briedžiai, stirnos, elniai ar šernai, kurie neretai juda bandomis, todėl susidūrimo rizika dar labiau išauga.
Migracijos laikotarpiu vairuotojams rekomenduojama būti itin atidiems ruožuose, pažymėtuose kelio ženklu „Laukiniai žvėrys“, rinktis keliones šviesiu paros metu, jei yra tokia galimybė, taip pat užtikrinti gerą matomumą – švarius automobilio langus ir tinkamai veikiančius žibintus.
Svarbu mažinti greitį miškingose vietovėse ar ten, kur kelias riboja matomumą, ir išlaikyti didesnį atstumą iki priekyje važiuojančių transporto priemonių.
Pastebėjus gyvūną kelyje, nereikėtų jo akinti ilgosiomis šviesomis, o garsinį signalą naudoti intervalais. Taip pat verta įvertinti, kad gyvūnas retai būna vienas – paskui jį gali sekti kiti. Staiga stabdant svarbu neprarasti transporto priemonės kontrolės ir nuolat stebėti priešpriešinį eismą.
Diegiamos kompleksinės saugumo priemonės
Siekiant mažinti eismo įvykių skaičių ir apsaugoti tiek žmones, tiek gyvūnus, šiuo metu valstybinės reikšmės keliuose jau įrengta beveik 1000 km apsauginių tvorų, taip pat įdiegtos specialios priemonės: 17 požeminių perėjų stambiems gyvūnams, 16 – vidutiniams ir smulkiesiems, 15 varliagyvių apsaugos sistemų bei 2 žalieji tiltai.
Artimiausiais metais planuojama šį tinklą dar labiau plėsti – iki 2027 m. numatyta įrengti dar 72 km tvorų su papildomomis priemonėmis gyvūnams.
Žalieji tiltai – modernūs sprendimai
Vienas pažangiausių sprendimų – žalieji tiltai, leidžiantys gyvūnams saugiai kirsti intensyvaus eismo kelius. Pirmieji du tokie tiltai Lietuvoje, įrengti automagistralės „Via Baltica“ ruože nuo Marijampolės iki Lietuvos ir Lenkijos valstybių sienos. Prieš metus įrengtos vaizdo stebėjimo kameros fiksuoja, kad tiltais aktyviai naudojasi įvairūs gyvūnai – lapės, stirnos, pilkieji kiškiai ir kiti žinduoliai.
Tiltai suformuoti taip, kad kuo labiau primintų natūralią aplinką – jame pasodinti vietiniai augalai, įrengtos prieglobsčio vietos smulkesniems gyvūnams, o centrinė dalis palikta atvira stambiesiems žvėrims. Tokie sprendimai laikomi vienais moderniausių Europoje, nes padeda išsaugoti biologinę įvairovę ir mažina kelių daromą poveikį gyvūnų migracijai.
Primenama, kad laukiniai gyvūnai keliuose gali pasirodyti ištisus metus, tačiau būtent pavasarį ir rudenį jų migracija yra intensyviausia. Todėl tiek infrastruktūros sprendimai, tiek atsakingas vairuotojų elgesys yra būtini siekiant užtikrinti saugumą keliuose ir išsaugoti gyvūnų migracijos kelius.
Lietuvos policijos duomenimis, pastarąjį dešimtmetį susidūrimų su laukiniais gyvūnais skaičius keliuose augo šimtais. Pavyzdžiui, 2017 m. susidūrimų skaičius siekė 342, 2021 m. – 536, 2023 m. – 750, o praėjusiais metais pasiekė 1000.
Šaltinis: „Via Lietuva” pranešimas žiniasklaidai
