2025 metų liepos 1 dieną Nyderlandų Senatas priėmė vadinamąjį Saugios Naujųjų Metų nakties įstatymą, kuriuo nuo 2026-ųjų visiškai uždraudė vartotojams įsigyti ir naudoti F2, F3 bei F4 kategorijų fejerverkus.
Paprastiems gyventojams palikta tik F1 kategorija – bengališkos ugnelės ir patys smulkiausi pirotechnikos gaminiai. Nors šis sprendimas priimtas vienoje valstybėje, jis atspindi visoje Europoje 2026 metais vykstančius pirotechnikos reguliavimo pokyčius, turinčius tiesioginių pasekmių ir Lietuvos fejerverkų mėgėjams bei profesionalams.
Nyderlanduose šis draudimas gimė po dešimtmečius trukusių debatų, kuriuos kadaise paskatino 2000-ųjų fejerverkų katastrofa Enschedės mieste ir kasmetiniai incidentai per Naujuosius metus. Pavyzdžiui, vien per 2023–2024 m. sandūros naktį medicinos pagalbos prireikė daugiau nei 1 200 žmonių, o maždaug trečdalis sužalojimų įvyko dėl nelegalių, galingesnių fejerverkų, į rinką patekusių aplenkiant oficialius prekybos kanalus.
Lietuvoje situacija kiek kitokia, ir apie fejerverkų draudimą paprastiems vartotojams kol kas nekalbama, tačiau tai anaiptol nereiškia, kad europiniai vėjai mūsų šalies nepasiekia. 2025 metų rugsėjį Europos Komisija oficialiai įvertino pagrindinį fejerverkų saugą, prekybą ir naudojimą visose ES šalyse reguliuojantį dokumentą – Pirotechnikos direktyvą 2013/29/ES. Šis vertinimas atskleidė keletą rimtų spragų.
Pirmiausia – pavojingų fejerverkų prieinamumą internetinėje prekyboje, leidžiantį pirkėjams lengvai apeiti nacionalines taisykles užsisakant gaminius iš kitų ES šalių. Taip pat konstatuotas atsekamumo sistemos trūkumas, trukdantis sekti fejerverkų kelią nuo gamintojo iki galutinio vartotojo, bei aplinkosaugos ir gyvūnų gerovės klausimai, kuriems direktyvoje iki šiol trūko deramo dėmesio.
Be to, dar tų pačių metų vasarį Komisija priėmė naują sprendimą dėl harmonizuotų pirotechnikos standartų, atnaujindama EN 15947 serijos reikalavimus. Nors tai skamba biurokratiškai, praktikoje tai reiškia, kad fejerverkų gamintojams ir importuotojams keliami griežtesni saugumo, triukšmo bei ženklinimo reikalavimai, norint savo produkciją žymėti CE ženklu ir realizuoti ES rinkoje.
Pokyčiai jaučiami visur. Čekijoje nuo 2026 metų liepos 1 dienos įsigalioja draudimas pardavinėti F3 kategorijos fejerverkus vartotojams. Vietos gamintojai į tai reaguoja operatyviai, kurdami per 50 naujų F2 kategorijos produktų, kurie sukuria panašų vizualinį efektą, tačiau pasižymi mažesniu garso ir galios lygiu. Tokia tendencija pastebima visoje Europoje: gamintojai masiškai investuoja į vadinamąją pažangią žemesnės kategorijos pirotechniką, kuri atitinka griežtėjančius reikalavimus, bet vis tiek garantuoja įspūdingą reginį.
Vokietijoje, kur fejerverkai istoriškai yra neatsiejama Naujųjų Metų (Silvestro) nakties tradicija, policijos profesinė sąjunga surinko daugiau nei 2,5 milijono parašų, reikalaujančių uždrausti privatų fejerverkų naudojimą. Tai laikoma didžiausia peticija visoje Vokietijos istorijoje.
Nors draudimas kol kas nepriimtas, pats palaikymo mastas puikiai iliustruoja per pastarąjį dešimtmetį pasikeitusią visuomenės nuomonę. Paradoksalu, bet tuo pat metu Vokietijos miestuose kasmet rengiami profesionalūs fejerverkų šou, sutraukiantys šimtus tūkstančių žiūrovų, o Tarptautinis Hanoverio fejerverkų konkursas 2026-aisiais žengia į 34-ąjį sezoną su tema „Šiaurės pašvaisčių šokis“. Tai akivaizdus įrodymas, kad profesionalių fejerverkų kultūra klesti net ir ten, kur privačių vartotojų segmentas patiria spaudimą.
Ką visa tai konkrečiai reiškia Lietuvai? Visų pirma, ES kategorijų sistema galioja ir pas mus. Šiuo metu F1 kategorijos fejerverkus gali įsigyti asmenys nuo 14 metų, F2 – nuo 16 metų, o F3, T1 bei P1 kategorijų pirotechniką – tik asmenys nuo 18 metų. Nors šios ribos kol kas išlieka stabilios, bendra Europos tendencija aiškiai krypsta link griežtesnių amžiaus cenzų ir ribojimų. Tikėtina, kad per artimiausius kelerius metus kai kurios šalys padidins F2 kategorijos amžiaus ribą nuo 16 iki 18 metų.
Lietuvoje jau dabar matome pokyčių savivaldos lygmenyje: tokie miestai kaip Šiauliai atsisakė masinių naujamečių fejerverkų, juos pakeisdami šviesų šou ar diskotekomis, o Vilniaus savivaldybė dar 2023 metais neišdavė leidimo „Vilniaus fejerijos“ festivaliui (nors tai lėmė labiau specifinės aplinkybės, konkrečiai, nuo karo bėgančių ukrainiečių kiekis ir emocinė būklė, o ne sisteminis reguliavimas). Kauno padangėje per 2026-ųjų sutiktuves fejerverkai dar griaudėjo, tačiau miesto biudžetas jiems siekė vos apie 5 tūkstančius eurų – tai rodo, kad net ir ten, kur ši pramoga leidžiama, jos mastai traukiasi.
Antra – ir tai turbūt svarbiausia žinia šiame kontekste – visi šie ribojimai praktiškai neliečia profesionalių fejerverkų šou. Juos atlieka licencijuoti pirotechnikai, turintys visus reikiamus leidimus ir civilinės atsakomybės draudimus. Vadinasi, profesionalūs fejerverkai vestuvėms, įmonių renginiams, miesto šventėms ar festivaliams ne tik nėra draudžiami, bet ir tampa dar patrauklesne alternatyva aplinkoje, kurioje individualus pirotechnikos naudojimas vis labiau suvaržomas.
Šis procesas yra natūralus ir galiausiai, teigiamas žingsnis. Jis stumia fejerverkų kultūrą nuo chaotiško naujamečio pyškinimo, kai kiekvienas savo kieme sprogdina ką panorėjęs nevertindamas rizikos, link profesionaliai organizuotų, saugių ir vizualiai nepalyginamai įspūdingesnių šou, kuriuos kuria savo amatą išmanantys meistrai. Pasaulinė fejerverkų rinka, kuri vien pramoginiame segmente 2024 metais siekė apie 2,7 milijardo dolerių, kasmet paauga maždaug po 4 procentus. Liūto dalį šio augimo sudaro būtent profesionalių paslaugų sektorius – užsakomieji muzikiniai fejerverkai renginiams, vestuvėms bei įmonių šventėms užima vis tvirtesnes pozicijas, kol vartotojiškas segmentas Vakarų Europoje traukiasi dėl griežto reguliavimo ir besikeičiančio visuomenės požiūrio.
Įdomių poslinkių matome ir aplinkosaugos srityje. Reguliavimo spaudimas skatina gamintojus kurti mažiau dūmų išskiriančius mišinius, naudoti biologiškai skaidžias medžiagas ir projektuoti tylesnę pirotechniką, kuri sukuria pribloškiančius šviesos efektus, bet minimaliai trikdo tylą. Ekologiškų fejerverkų segmentas pastaraisiais metais paaugo net 37 procentais, o nauji produktai orientuojami būtent į mažesnę emisiją bei triukšmo lygį. Šioje srityje Europos gamintojai ir pirotechnikai įgauna pranašumą prieš pigesnę, tačiau prasčiau reguliuojamą Azijos produkciją. Tuo tarpu Lietuvos pirotechnikai, jau dabar dirbantys pagal aukštus europinius standartus ir turintys solidžios patirties tarptautiniuose konkursuose, čia gali rasti papildomą konkurencinį pranašumą. Profesionalūs pasirodymai, naudojant kompiuterinę paleidimo įrangą, yra ne tik legalūs ir saugūs. Jie atskleidžia tikrąjį fejerverkų grožį – su precizišku sinchronizavimu, apgalvota choreografija ir visiškai kontroliuojama aplinka, kurioje apskaičiuotas kiekvienas šūvis ir išlaikytas kiekvienas saugumo atstumas.
Reguliavimas, kad ir kaip jis besikeistų artimiausiais metais, yra ženklas, kad pirotechnikos industrija Europoje bręsta. Valstybės į fejerverkus žiūri rimtai – ne kaip į tai, ką reikia aklai uždrausti, o kaip į sritį, kurią būtina tvarkyti profesionaliai ir atsakingai. Lietuvai tai reiškia, kad per pastarąjį dešimtmetį smarkiai išaugusi profesionalių fejerverkų kultūra turi visas sąlygas klestėti toliau. Kiekvienas naujas ribojimas vartotojų segmente tampa dar viena priežastimi žmonėms rinktis profesionalų šou, užuot bandžius pigius fejerverkus sprogdinti savo kieme. O kiekvienas naujas saugumo standartas tėra dar vienas argumentas, kodėl verta pasitikėti licencijuotais meistrais, kurie išmano taisykles, valdo modernią įrangą ir garantuoja nepriekaištingą bei saugų rezultatą.
Užs. Nr. 594
