Lina Pranckevičiūtė
Velykų rytą pasaulį apskrieja žinia – Kristaus kape nebėra, jis prisikėlė! Įveikė mirtį, kad kiekvienam iš mūsų suteiktų Amžinojo gyvenimo viltį. Iškilmingas šventąsias Mišias šiandien aukojantys dvasininkai ragina atverti širdis, kad Prisikėlimo šviesa paliestų ir mūsų vidų, kad taptume švelnesni, kantresni, labiau mylintys ir atviresni vieni kitiems. Leisti, kad būtų užgydytos mūsų žaizdos, kad pagaliau pajustume ramybę, kurios nesuteikia jokie šio pasaulio turtai.
Į tikinčiuosius šią savaitę kreipęsis popiežius Leonas XIV akcentavo, kad Velykos turėtų būti taikos ir rimties metas, deja, ne visur taip yra. Popiežius kvietė atsigręžti į Kristų, nes jis mums duoda pasiaukojimo, tarnystės ir meilės pavyzdį.
„Mokykimės iš Jėzaus tarnystės vieni kitiems! Sekime Jėzaus pavyzdžiu ne dėl to, kad kartais tai gali būti naudinga, sekime ne nenoriai ar veidmainiškai, bet iš meilės, – ragino popiežius. – Jėzuje Dievas mums duoda ne pavergimo, bet laisvės pavyzdį; moko, kaip aukotis, o ne kenkti ar naikinti.
Prašykime Jėzaus, esančiame Švenčiausiajame Sakramente, jėgų sekti jo tarnavimo ir meilės pavyzdžiu.“
Būti Dievo artumo ženklais kviečia ir Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas:
„Šiandieną skubančio ir nerimastingo pasaulio sūkuriuose labai nelengva sustoti maldai, nutildyti triukšmą ir į tikrovę pažvelgti ne per antraščių formuluotes, bet Kristaus žvilgsniu. O tai įmanoma tik iš gilios bendrystės su Dievu. Tad semkimės jėgų iš Jo žodžio, gyvenkime maldoje, neškime viltį ir būkime tie, per kuriuos šiandienos žmogus gali prisiliesti prie gyvojo Kristaus. Būkime žmonės, kurie leidžia Kristui būti matomam per mūsų gyvenimą. Būkime Dievo artumo ženklai.“
Kauno vyskupas Saulius Bužauskas atkreipia dėmesį, kad Velykos nėra tik eilinė pavasario šventė:
„Velykų esmė – Kristaus prisikėlimas. Tai yra mūsų tikėjimo šerdis. Norisi, kad tą esminį krikščionybės įvykį švęstume labiau pasirengę ir atsigręžę į Dievą. Kaip Kristus kėlėsi iš kapo, taip ir mes visi kelkimės iš nuodėmių, turėkime drąsos apsispręsti būti su Dievu.
Pavasarį keičia kiti metų laikai, o prisikėlimo viltis išlieka per visus laikus, tai yra mūsų amžinojo gyvenimo garantas. Mes tikime, kad iš dulkių būsime Viešpaties prikelti. Švęsdami Kristaus Prisikėlimą, mes švenčiame ir savo amžinybės pradžią. Būkite palaiminti šioje didingoje šventėje.“
Dotnuvos, Paberžės ir Šlapaberžės parapijų klebonas Giedrius Maskolaitis ne tik savo parapijiečiams, bet ir visiems Kėdainių krašto žmonėms linki, kad šiais suirutės laikais neužmirštų, jog Velykos, kaip ir Kalėdos, yra susitaikymo ir padrąsinimo laikas, kuomet galime vieni kitus apkabinti, pabūti šalia ir pasakyti: „Ačiū, kad esi“. Ir dar svarbu, kad pyragų kepimas, margučių marginimas ir šventinis šurmulys neužgožtų tikrosios šios šventės esmės.
