Lietuva kovo 26-ąją
1898 m. Obelinės kaime, Marijampolės apskrityje, gimė Lietuvos karo aviacijos vadas, brigados generolas, aviakonstruktorius, 9 lėktuvų ANBO projektų autorius Antanas Gustaitis. Sušaudytas 1941 m. Maskvos Butyrkų kalėjime.
1950 m. Australijoje, Adelaidėje, įsteigtas lietuvių sporto klubas „Vytis“.
1989 m. rinkimuose į TSRS Aukščiausiąją Tarybą daugiausiai vietų gavo Sąjūdžio remti kandidatai, iškovoję 31 mandatą iš 39, skirtų Lietuvai.
1990 m. Prahoje surengtas mitingas Lietuvos nepriklausomybės siekiams paremti.
1994 m. Vilnius tapo 50-uoju Baltijos miestų sąjungos nariu. Sąjunga, jungianti 31 Baltijos valstybių miestą, įkurta 1991 metais Gdanske.
2003 m. devyniolikos NATO valstybių vadovai pasirašė Stojimo protokolus, kurie atvėrė kelią 7 šalims kandidatėms, tarp jų ir Lietuvai, tapti visateisėmis Aljanso narėmis. Protokolų pasirašymu pradėtas sutarčių ratifikavimo procesas.
2006 m. Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, prie išorinės ES sienos, atidaryta nauja Valstybės sienos apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės Lavoriškių užkarda.
2009 m. prie Kauno jaunimo mokyklos, kuri 1999 metais pavadinta už Lietuvos nepriklausomybę 1919-ųjų kovą žuvusio kario Prano Eimučio vardu, atidengta prie akmens pritvirtinta atminimo lenta.
2009 m. Štirijos federacinės žemės sostinėje Grace, Austrijoje, atidarytas ketvirtasis Lietuvos garbės konsulatas šioje šalyje.
2010 m. pirmoji po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos viza, išduota Jungtinės Karalystės piliečiui, žurnalistui Edwardui Lucasui, papildė diplomatijos istorijos ekspoziciją Nacionaliniame muziejuje.
2013 m. mirė garsus choreografas, Lietuvos ir Kauno dainų ir šokių švenčių baletmeisteris, renginių režisierius Kazys Motuza.
2013 m. Lietuva užmezgė diplomatinius santykius su Surinamo Respublika.
2014 m. eidamas 89-uosius metus mirė lituanistas, knygos istorikas, Vilniaus universiteto profesorius Vladas Žukas.
2019 m. eidamas 74-uosius metus JAV, Naujajame Džersyje, kur buvo išvykęs gydytis, mirė garsus žydų kilmės kompozitorius, Nacionalinės literatūros ir meno premijos laureatas Anatolijus Šenderovas.
Kovo 26-osios įvykiai pasaulio istorijoje
1026 m. popiežius Jonas XIX Šv. Romos imperijos imperatoriumi karūnavo Konradą II.
1780 m. Didžiojoje Britanijoje išleistas pirmasis sekmadieninis laikraštis „The British Gazette and Sunday Monitor“.
1827 m. Vienoje mirė vokiečių kompozitorius Ludwigas van Beethovenas, vienas iškiliausių Vakarų Europos muzikų, sukūręs nuostabiausių veikalų, kai jau buvo beveik kurčias.
1871 m. paryžiečiams sukilus prieš Prancūzijos vyriausybę, oficialiai paskelbta Paryžiaus Komuna. Kovo 26-ąją buvo išrinkta Komunos taryba.
1892 m. mirė amerikiečių poetas ir eseistas Waltas Whitmanas. Už savo knygą „Žolės lapai“ (Leaves of Grass) jis vadinamas Amerikos literatūros revoliucionieriumi.
1898 m. Pietų Afrikoje įsteigtas pirmasis pasaulyje laukinės gamtos draustinis – Sabi rezervatas.
1914 m. gimė Tennessee‘is Williamsas, amerikiečių rašytojas dramaturgas. Už kūrinius „Geismų tramvajus“ ir „Katė ant įkaitusio skardinio stogo“ jis pelnė dvi Pulicerio (Pulitzer) premijas.
1918 m. prancūzų maršalas Ferdinandas Fochas per Pirmąjį pasaulinį karą buvo paskirtas vadovauti sąjungininkų Vakarų frontui.
1923 m. mirė prancūzų aktorė Sarah Bernhardt, žymiausia savo laiko dramatiškų vaidmenų atlikėja. Nors 1915 metais jai buvo amputuota koja, ji ir toliau vaidino teatre.
1925 m. gimė prancūzų dirigentas ir kompozitorius Pierre‘as Boulezas, išgarsėjęs vokaliniu ciklu „Plaktukas be šeimininko“.
1945 m. mirė Didžiosios Britanijos valstybės veikėjas Davidas Lloydas George‘as, liberalų ir konservatorių koalicinės vyriausybės ministras pirmininkas, 1921 metais vedęs derybas dėl Airijos nepriklausomybės. 1922 metais jis atsistatydino.
1957 m. mirė Prancūzijos valstybės veikėjas, dukart premjeras Edouard‘as Herriot, 1942 metais nacistų įkalintas už protestus prieš kolaboracinę Viši (Vichy) vyriausybę.
1959 m. mirė JAV rašytojas Raymondas Chandleris, sukūręs romanų ciklą apie privatų detektyvą Philipą Marlowe.
1971 m. šeichas Mujiburas Rahmanas paskelbė Rytų Pakistaną nepriklausoma Bangladešo Respublika.
1973 m. pirmą kartą į Londono biržą buvo įleistos moterys.
1979 m. Vašingtone, Baltuosiuose rūmuose, Egipto prezidentas Anwaras Sadatas ir Izraelio premjeras Menachemas Beginas pasirašė taikos sutartį – baigėsi 30 metų karas.
1985 m. gimė Didžiosios Britanijos aktorė, geriausiai žinoma dėl vaidmenų trilogijoje „Karibų piratai“, Keira Knightley.
1989 m. mirė Maris Liepa – Latvijos baleto artistas, baletmeisteris.
1992 m. buvęs pasaulio sunkaus svorio bokso čempionas Mike‘as Tysonas už išprievartavimą nuteistas kalėti šešerius metus.
1999 m. gydytojas Jackas Kevorkianas, suleidęs mirtiną dozę vaistų nepagydomai sergančiam žmogui, JAV pripažintas kaltu dėl antro laipsnio žmogžudystės.
2002 m. Afganistano Baglano provincijoje per kelis žemės drebėjimus žuvo iki tūkstančio žmonių.
2004 m. Japonijos teismas nurodė vyriausybei ir vienai Japonijos firmai sumokėti 830,3 tūkst. JAV dolerių grupei kinų, kurie buvo verčiami dirbti Japonijoje per Antrąjį pasaulinį karą.
2005 m. 93-iojo gimtadienio išvakarėse mirė buvęs Didžiosios Britanijos leiboristų vyriausybės premjeras lordas Callaghanas. Savo namuose Rytų Sasekse jis mirė praėjus tik 11 dienų po žmonos Audrey, kuriai buvo 91-eri, mirties.
2006 m. Škotijos restoranuose ir baruose uždrausta rūkyti.
2010 m. nuskendus Pietų Korėjos kariniam laivui žuvo 46 šalies jūrų laivyno pareigūnai. Laivas tariamai nuskendo po Šiaurės Korėjos atakos.
2012 m. kanadietis režisierius Jamesas Cameronas tapo pirmuoju žmogumi po daugiau nei 50 metų, nusileidusiu į giliausią Žemės vietą Marianų įduboje, Ramiajame vandenyne. Ten vandenyno gylis yra apie 11 kilometrų.
2014 m. Estijos premjeru išrinktas centristinės Reformų partijos pirmininkas Taavis Roivas.
2015 m. mirė žymus švedų vertėjas, poetas ir psichologas Tomas Transtromeris. 2011 m. rašytojas pelnė prestižinę Nobelio literatūros premiją.
