Naujausi duomenys rodo, kad nors Lietuvos vaikų burnos sveikatos situacija pamažu gerėja, tik kiek daugiau nei trečdalis mokinių turi visiškai sveikus dantis.
Higienos instituto duomenimis, 2024–2025 mokslo metais sveikus dantis turėjo 35,2 proc. 0–17 metų mokinių. Jaunesnių vaikų burnos sveikatos rodikliai yra geresni – 0–6 metų amžiaus grupėje sveikus dantis turėjo 63,7 proc. vaikų, tačiau vyresnių – 7–17 metų – mokinių grupėje šis rodiklis siekė tik 23,9 proc.
Burnos sveikata glaudžiai susijusi ir su kasdieniais įpročiais. Mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo duomenimis, mokinių, kurie dantis valosi du ir daugiau kartų per dieną, dalis per pastaruosius metus padidėjo – nuo 55,6 proc. 2016 m. iki 60,6 proc. 2024 m.
„Reguliarus ir taisyklingas dantų valymas yra vienas svarbiausių burnos sveikatos veiksnių, bet vien šių įpročių nepakanka. Burnos sveikatai didelę įtaką turi ir tinkama mityba, saikingas cukraus vartojimas, reguliari profilaktinė patikra ir ankstyvas burnos ligų nustatymas.
Todėl svarbu, kad burnos higienos įpročiai būtų formuojami dar vaikystėje, o vėliau – nuosekliai palaikomi“, – sako Higienos instituto Visuomenės sveikatos inovacijų centro Sveikatos stiprinimo skyriaus vadovė Aušrinė Smaleckaitė.
Anot jos, prie to reikšmingai prisideda savivaldybėse veikiantys visuomenės sveikatos biurai, kurie organizuoja burnos higienos užsiėmimus vaikams ir suaugusiesiems. 2025 m. duomenimis, tokiuose užsiėmimuose dalyvavo daugiau nei 211 tūkst. mokinių ir apie 6,5 tūkst. suaugusiųjų.
Kokia situacija savivaldybėse?
Svarbus vaidmuo tenka ir profilaktiniams patikrinimams. 2024–2025 mokslo metais profilaktiškai dantis pasitikrino ir Mokinio sveikatos pažymėjimo II dalį pateikė 76,1 proc. 0–17 metų mokinių – tai 1,7 proc. daugiau nei ankstesniais metais.
Vis dėlto situacija skirtingose savivaldybėse nevienoda. Daugiausia vaikų profilaktiškai dantis pasitikrino Skuodo (89,7 proc.), Klaipėdos (86,3 proc.) ir Plungės rajonų (84,6 proc.) savivaldybėse, o mažiausi rodikliai fiksuoti Švenčionių (60,1 proc.), Trakų (61,6 proc.) ir Joniškio (61,7 proc.) rajonuose.
„Vertinant ilgesnio laikotarpio duomenis matyti, kad kai kurios savivaldybės išlaiko nuosekliai gerus burnos sveikatos rodiklius.
Pavyzdžiui, Palangos miesto savivaldybė jau penkerius metus išlieka tarp lyderių visose amžiaus grupėse, o Marijampolės savivaldybėje taip pat stabiliai aukšti rezultatai, ypač tarp jauniausių 0–6 metų amžiaus vaikų.
Tai rodo, kad nuoseklios prevencinės priemonės ir kryptingas darbas su vaikais ir jų tėvais gali turėti reikšmingą poveikį vaikų burnos sveikatai“, – sako Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovė Ugnė Butkutė.
Daugiausia mokinių, turinčių sveikus dantis, registruota Palangos miesto (42 proc.), Neringos (41,2 proc.), Elektrėnų (40,4 proc.), Vilniaus miesto (39,3 proc.) ir Marijampolės (38,5 proc.) savivaldybėse. 2024–2025 mokslo metais labiausiai padidėjo mokinių, turinčių sveikus dantis, dalis Pagėgių (+4,5 proc.), Švenčionių rajono (+4,4 proc.) ir Ignalinos rajono (+4 proc.) savivaldybėse. O mažiausi rodikliai nustatyti Pakruojo (15,6 proc.), Zarasų (21,9 proc.), Kupiškio (21,9 proc.) ir Šilalės (22,2 proc.) rajonų bei Rietavo (23,5 proc.) savivaldybėse.
Duomenys taip pat rodo, kad daliai mokinių nustatomos įvairios burnos sveikatos problemos. 2024–2025 mokslo metais 54 proc. mokinių neturėjo sąkandžio patologijos, bet daugiau nei penktadaliui nustatyta žandikaulių patologija, o beveik penktadaliui – pavienių dantų patologija.
Su detalesne informacija apie mokinių sveikatos rodiklius 2024–2025 m. m. galite susipažinti leidinyje Mokinių sveikata. 2024-2025 m. m.
Šaltinis: Higienos institutas
